Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%: kainų kilimas jau slopina vartojimą

Birželį metinė infliacija pasiekė 20,5%: kainų kilimas jau slopina vartojimą
Juditos Grigelytės nuotr.

Metinė infliacija birželį, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, padidėjo iki 20,5%. Gegužę ji siekė 18,5%, o 2021 m. birželį – 3,5%.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.

Mėnesio infliacija birželį, palyginti su geguže, siekė 2,2%.

Infliacija gegužę Baltijos šalyse buvo didžiausia visoje euro zonoje, kurioje rodiklis gegužę pakilo iki 8,1%. Estijoje infliacija siekė 20,1%, Latvijoje – 16,4%. 

[infogram id="4caa326a-99ff-418d-a535-60e3d569ed2a" prefix="DaT" format="interactive" title="Kainų pokyčiai pagal prekių paslaugų grupes"]

Kainų kilimas jau slopina vartojimą

20% ribą Lietuvoje peržengusi infliacija dar labiau sumažins vartojimą, o tai pajus ir verslas, sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas. 

„Mes jau buvome įėję į tą 20 procentų ribą, to buvo galima tikėtis, o dabar perlaužta svarbi psichologinė riba, nes žmonės mėgsta apvalius skaičius ir jeigu kas nors dar nejuto tų kainų pokyčių, tai dabar jie yra akivaizdūs“, – BNS sakė M. Dubnikovas. 

„Tokie skaičiai sukelia abejones – ką vartoti, kodėl vartoti, pirkti ar nepirkti. Tokia infliacija reiškia, kad antroje metų pusėje matysime mažėjančius pardavimus, o verslas tikrai tai pajus“, – pridūrė jis. 

Bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dėl toliau rekordus gerinančios infliacijos nereikėtų stebėtis, nes galioja vis dar tie patys veiksniai – žema palyginamoji bazė, Rusijos karo Ukrainoje įtaka, paaštrinusi ir taip sudėtingą tarptautinę žaliavų situaciją, bei vidiniai veiksniai Lietuvoje, pavyzdžiui, brangstančios paslaugos. 

„Kadangi brangsta platus žaliavų spektras, tas impulsas nuvilnija per pridėtinės vertės grandines labai plačiai. Kai yra sąnaudų spaudimas, natūralu, susikuria bendri ekonomikos dalyvių infliaciniai lūkesčiai ir kainos kyla kartais ir pamatuotai, o kartais bandant įskaičiuoti ir būsimus augimus“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, kol kas infliacijos tempai išlieka rekordiniai nuo praėjusio amžiaus ir tai yra šių metų tendencija, tačiau kitais metais nuo tokios aukštos palyginamosios bazės kainų augimas neturėtų būti toks spartus. Visgi nerimo kelia situacija dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos ir būsimo derliaus.

„Yra nerimo ženklų dėl šių metų rudens, nes vien kalbant apie maisto prekes yra daug nerimo, susijusio su Rusija ir Ukraina, nes tai reikšmingos maisto žaliavos, Ukrainai sudaromos reikšmingos kliūtys išvežti derlių. Koks bus ruduo, priklausys nuo daugelio veiksnių, kurie jau nebe ekonomikos rėmuose, o priklausys nuo derliaus rezultatų, kuriuos lemia oro sąlygos, ir nuo geopolitinės aplinkos. Tai neapibrėžtumo yra daug, ir pasakyti, kada konkrečiai bus pikas ir jau mažėjimas, nėra lengva“, – sakė ji. 

Stagfliacijos grėsmė Europoje

VŽ rašė, kad infliacija gegužę Baltijos šalyse buvo didžiausia visoje euro zonoje, kurioje rodiklis gegužę pakilo iki 8,1%. Estijoje infliacija siekė 20,1%, Latvijoje – 16,4%. 

Europos centrinio banko (ECB) ekspertai praėjusią savaitę skelbė nesitikintys, kad Europa papuls į stagfliacijos gniaužtus, t. y. aukštos infliacijos ir menko ekonominio augimo ar susitraukimo laikotarpį. Tačiau už Atlanto narstomi recesijos-stagfliacijos scenarijai atpigino naftą. Kas iš tiesų laukia, Lietuvoje ir euro zonoje nuspėti trukdo dėl karo Ukrainoje labai išaugęs neapibrėžtumas.

Naujausiomis Lietuvos banko prognozėmis, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,1%, t. y. 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovą. Kitąmet laukiama 3,4% augimo (kovą tikėtasi 2,7%).

Euro zona šiuo metu susiduria su aukšta infliacija ir rekordiškai žemu nedarbo lygiu, o tai tarsi rodytų, kad euro zonos ekonomika yra perkaitusi. 

Tačiau, kaip pažymi „The Economist“, kiti rodikliai to dar nerodo.  Šiuo metu Europa atsidūrė tarp popandeminio atsigavimo ir Rusijos karo Ukrainoje sukelto didelio neapibrėžtumo bei aukštų energijos kainų.  Daugelis rodiklių rodo, kad euro zonos augimas lėtėja.

Pramonė Vokietijoje ir Austrijoje susiduria su smukusių naujų užsakymų realybe ir kritusiu verslo pasitikėjimu ateities perspektyvomis.   Vokietijoje ir kitose ES šalyse dėl Rusijos sumažinto ar nutraukto dujų tiekimo gresia dujų vartojimo ribojimai verslui ir gyventojams.    Tuo tarpu laukiamas atlyginimų augimas nepasieks infliacijos lygio.  

Liepą Europos centrinis bankas (ECB) spręs kokiu dydžiu pakelti šiuo metu dar neigiamas palūkanas. ECB teks elgtis labai atsargiai, kad kovojant su kainomis nebūtų suduotas smūgis euro zonos augimui ir darbo rinkai.

Europos Komisijos (EK) prognozė, skelbta gegužę, numato, kad realusis BVP tiek ES, tiek euro zonoje 2022 m. augs 2,7%, o 2023 m. – 2,3%. Vidutinė metinė infliacija euro zonoje 2022 m. sieks 6,1%, o 2023 m. sumažės iki 2,7%. Numatoma, kad infliacija ES padidės nuo 2,9% 2021 m. iki 6,8% 2022 m., o 2023 m. sumažės iki 3,2%.

[infogram id="2abe88b7-b840-40ab-b8b8-8e498c91ad64" prefix="CAs" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. gegužę, %"]

TAIP PAT SKAITYKITE:

 

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.

Apklausos „Geidžiamiausias darbdavys 2022“ dalyviams
„VŽ Mano pinigai“ 60 d. prenumerata NEMOKAMAI

Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki vasario 28 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

Banko „Citadele“ klientams
„VŽ Mano pinigai“ 3 mėn. prenumerata NEMOKAMAI

Citadele
Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki kovo 1 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasidinti
    pajamas?
  • Kaip neskausmingai
    sutaupyti?
  • Kaip išmintingai
    leisti pinigus?

Prenumeratos užsakymas

Mokėjimo būdai

Tinkamos kortelės:
svg
svg
svg
Norėdami mokėti pavedimu pagal iš anksto gautą sąskaitą, spauskite PRENUMERUOTI. Gavę jūsų duomenis išsiųsime Sąskaitą.

Jei turite klausimų, susisiekime: tel. +370 5 252 6408, 252 6330, e.paštu [email protected]

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
1 mėn.
6 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
kaina iki liepos 31 d.
Prenumerata 12 mėn.
36 Eur
72 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
Prenumerata 6 mėn.
23 Eur
36 Eur
(su PVM)
Mano pinigai
Prašome palaukti Prašome palaukti