Nepaisant subangavimo bankų sektoriuje, Europos centrinis bankas (ECB) ištesėjo pažadą ir padidino bazines palūkanų normas 50 bazinių punktų.
50 bazinių punktų pakeltos visos trys ECB palūkanų normos.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nuo kovo 22 d. didinamos iki atitinkamai 3,5%, 3,75% ir 3%.
„Padidėjęs neapibrėžtumo lygis didina svarbą Valdančiosios tarybos sprendimus priimti remiantis duomenimis, nes jie bus priimami įvertinus infliacijos perspektyvas, atsižvelgiant į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio stiprumą“, – teigiama pranešime.
Bankas taip pat patikino, kad euro zonos bankų sistema yra stabili, bet ECB turi visus reikalingus įrankius, jei prireiktų užtikrinti bankų likvidumą.
Nors apie planus priimti tokį sprendimą ECB paskelbė dar praėjusio susitikimo metu, abejonių, ar centrinis bankas laikysis pažado, sukėlė bankų sektorių supurčiusios krizės. Tiesa, nei vienas iš probleminių bankų nėra ECB priežiūroje.
Per savaitę prieš ECB posėdį JAV žlugo keli regioniniai bankai, susidūrę su likvidumo stygiumi, kai iš jų lėšas nutarė patraukti dalis indėlininkų. Likus dienai iki ECB sprendimo, sušlubavo šveicarų banko „Credit Suisse“ sveikata.
Tiek vienu, tiek kitu atveju padėtį kiek suvaldė įsikišę atitinkami reguliuotojai.
Prieš pat sprendimą rinkos skaičiavo 40 bazinių punktų didėjimą (t. y. didesnę tikimybę, kad bus žengtas 50, o ne 25 bazinių punktų dydžio žingsnis), o „Bloomberg Economics“ bei „Deutsche Bank“ prognozavo 25 bazinių punktų palūkanų normų didinimą.
Kaip tyčia, ECB, nors krizės kilo ne jo prižiūrimuose bankuose, yra pirmasis, kuriam tenka vertinti šių krizių reikšmę tolesnei pinigų politikai. JAV Federalinio rezervų banko (FED) Federalinio atviros rinkos komiteto posėdis vyks kitą savaitę.
Makroekonominės prognozės
ECB teigia, kad naujos banko makroekonominės prognozės buvo sudarytos dar prieš „pakylant finansų rinkų įtampai“, todėl reikia įvertinti papildomą netikrumą dėl infliacijos ir BVP augimo įverčių.
Dar iki tol infliacijos rodiklio prognozės buvo mažinamos dėl sparčiau mažėjančių energijos kainų.
ECB tikisi 5,3% vidutinės infliacijos 2023 m., 2,9% – 2024 m. ir 2,1% – 2025 m.
Bazinė infliacija, tikimasi, šiemet sieks 4,6%, o tai yra daugiau, nei gruodžio prognozės. Tolesniais metais ji, manoma, sumažės iki atitinkamai 2,5% ir 2,2%.
BVP augimo prognozės buvo padidintos iki 1% šiemet, dėl energijos kainų dinamikos ir ekonomikos atsparumo.
ECB tikisi, kad BVP augs 1,6% tiek 2024 m., tiek 2025 m., abu šie rodikliai yra mažesni, nei prognozuota gruodį. Tai aiškinama griežtesne pinigų politika.
Portfelio mažinimas
Ekonomikos skatinimo programos (APP) ir pandeminės turto supirkimo programos parametrai išliko nepakitę.
APP portfelis vidutiniškai mažės 15 mlrd. Eur per mėnesį iki 2023 m. birželio pabaigos.
Tolesnis APP programos metu supirktų obligacijų portfelio mažinimo tempas bus „nustatytas einant laikui“.
Pagal pandeminę turto supirkimo programą (PEPP) supirktos obligacijos bus reinvestuojamos iki 2024 m.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Ekspertės atsako: 2023 m. planuoju imti būsto paskolą, ko tikėtis
- Pirmo būsto pirkimas su paskola: kokių klaidų nedaryti, EURIBOR vaidmuo
- Po SVB žlugimo smuko ir Baltijos bankų akcijos: kaip elgtis investuotojams
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
