G. Šimkus: ateityje palūkanos kils dar daugiau

G. Šimkus: ateityje palūkanos kils dar daugiau
G. Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, teigė, kad liepos 21 d. 0,5 proc. ECB sprendimu pakeltos palūkanų normos euro zonoje signalizuoja apie galimą „rimtesnį palūkanų augimą“ ateityje.

G. Šimkus teigia, jog pagrindinis ECB sprendimo pakelti palūkanas tikslas – slopinti infliaciją euro zonoje.

„Šitas šiek tiek paankstintas pinigų politikos sprendimas nekeičia pinigų politikos kelio“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus. 

Anksčiau ECB deklaravo, kad liepą palūkanos augs 0,25%, o rugsėjį – 0,5%.

Jo teigimu, šiuo metu infliaciniai spaudimai yra stiprūs, todėl pinigų politikos normalizacija bus tęsiama

„O tai reiškia, kad jei rugsėjį situacija bus įtempta, toliau bus keliamos palūkanos“, – sakė G. Šimkus.

Recesija – ne faktas, o rizika

G. Šimkaus teigimu, daugelis rizikų (auštos infliacijos, pradėjusio augti darbo užmokesčio euro zonoje) jau „materializuojasi“, tačiau jis pabrėžė, kad stagfliacijos (lėto augimo ir aušto vartojimo kainų lygio) ar recesijos galimybę jis toliau laiko rizikomis, kurios nėra materializavusios.

„Faktas, kad aplinka yra supama didelio neapibrėžtumo, todėl yra galimi įvairūs scenarijai. Dramblys kambaryje yra karas Ukrainoje, kurio baigtis yra labai neaiški. Ką tik buvo stipriai diskutuojama, ar Rusija po remonto atnaujins dujų tiekimą pagrindiniu „Nord Stream 1“ dujotiekiu Europai, o tai yra labai svarbūs veiksniai, kurie daro didžiulę įtaką ir ekonomikai“, – teigė G. Šimkus.

VŽ rašė, kad šį ketvirtadienį po 11 metų ECB pradėjo kelti palūkanas, kovodamas su keturiskart tikslinį 2% lygį viršijančia infliacija.

Birželį infliacija euro zonoje pakilo iki 8,6%, o Lietuvoje – net 20,5% ir buvo antra aukščiausia euro zonoje po Estijos.

Ketvirtadienį ECB nusprendė pakelti visas tris pagrindines palūkanų normas po 50 bazinių punktų, arba 0,5 proc. punkto.

Nuo bazinių ECB palūkanų normų priklauso ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR, su kuriomis siejamos daugelis būsto ir verslo paskolų.

Palūkanos už kredito įstaigų indėlius ECB pasiekė 0%.

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma padidėjo iki 0,5%, ribinio skolinimosi galimybės norma – iki 0,75%.

[infogram id="2abe88b7-b840-40ab-b8b8-8e498c91ad64" prefix="nTZ" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2022 m. gegužę, %"]

Poveikis NT rinkai

G. Šimkus teigė, kad ECB sprendimas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai didesnio poveikio nepadarys.

„Labai nemaža dalis NT sandoriu atliekama asmeninėmis lėšomis, o ne skolinantis bankuose“ – tęsė G. Šimkus.

O tiems kurie ima paskolas iš bankų, jo teigimu, „įmoka padidės“, tačiau tai nebus nulemiantis veiksnys gyventojams apsisprendusiems imti būsto paskolą.

Anksčiau G. Šimkus yra sakęs, kad optimalios (ekonomikos neskatinančios ir jos augimo neribojančios) palūkanos turėtų būti apie 2%.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad 2% išaugusios palūkanų įmoka nuo 50.000 Eur paskolos padidėtų maždaug 50 Eur.

G. Šimkus taip pat teigė, kad išaugusios palūkanos neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto mokestį.

Patvirtina nauja antikrizinė priemonė

Kartu su sprendimų dėl palūkanų kėlimo ketvirtadienį ECB valdančiojoje taryboje patvirtintas ir naujasis pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos mechanizmas TPI (angl. transmission protection instrument)

TPI skirtas apsaugoti labiausiai įsiskolinusių euro zonos šalių vyriausybes nuo itin spartaus jų obligacijų pajamingumų atotrūkio nuo saugesniųjų vyriausybių.

Pristatydama naują priemonę Christine Lagarde, ECB pirmininkė, pabrėžė, kad priemonė skirta „visoms euro zonos valstybėms narėms“.

Kilus skolų krizei euro zonoje, tuometis ECB pirmininkas Mario Draghi 2012 m. pareiškė, kad ECB darys viską, kad išsaugotų eurą. Tuo metu institucija įsikišo į euroobligacijų rinką, suvaldydama į netvarias aukštumas pakilusią Graikijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Kipro ir Airijos skolinimosi kainą. Vėliau šioms šalims pasiūlytos pigesnio skolinimosi programos.

TPI siunčia labai panašią žinią investuotojams, kad ECB reaguos tiek, kiek reikės, kad suvaldytų potencialias skolų krizes.

„Itin svarbu, kad pinigų politikos impulsai būtų perduodami vienodai visose 19 euro zonos valstybių. Todėl yra būtinybė turėti tokį instrumentą, tokią „bazuką“, iš anksto („ex ante“) neapribotą pirkimo apimtimi, jeigu kiltų sunkumų perduoti tuos impulsus dėl tokios nepageidaujamos, nepagrįstos fundamentais rinkos dinamikos,“, – aiškino G Šimkus.

Rinkos jau kuris laikas atidžiai stebi, kaip iki ir po Italijos vyriausybės atsistatydinimo šį ketvirtadienį reaguoja 150% valstybės skolą turinčios šalies obligacijos.

Italijos dešimties metų obligacijų pajamingumas, „Bloomberg“ duomenimis, penktadienį siekė 3,35%, kai atitinkamų, laikomų saugesnėmis Vokietijos obligacijų pajamingumas sudarė tik 1,07%. Prieš ECB sprendimą Italijos 10 m. obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 3,6%, t. y. pajamingumo atotrūkis nuo Vokietijos obligacijų sumažėjo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.

Apklausos „Geidžiamiausias darbdavys 2022“ dalyviams
„VŽ Mano pinigai“ 60 d. prenumerata NEMOKAMAI

Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki vasario 28 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

Banko „Citadele“ klientams
„VŽ Mano pinigai“ 3 mėn. prenumerata NEMOKAMAI

Citadele
Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki kovo 1 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasidinti
    pajamas?
  • Kaip neskausmingai
    sutaupyti?
  • Kaip išmintingai
    leisti pinigus?

Prenumeratos užsakymas

Mokėjimo būdai

Tinkamos kortelės:
svg
svg
svg
Norėdami mokėti pavedimu pagal iš anksto gautą sąskaitą, spauskite PRENUMERUOTI. Gavę jūsų duomenis išsiųsime Sąskaitą.

Jei turite klausimų, susisiekime: tel. +370 5 252 6408, 252 6330, e.paštu [email protected]

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
1 mėn.
6 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
kaina iki liepos 31 d.
Prenumerata 12 mėn.
36 Eur
72 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
Prenumerata 6 mėn.
23 Eur
36 Eur
(su PVM)
Mano pinigai
Prašome palaukti Prašome palaukti