Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, teigia, kad siekiant pažaboti infliaciją, kaip tai šiuo metu vertina rinkos, palūkanų norma turėtų pakilti iki 2%.
„Rinkose stebima, kad tam, kad infliacija grįžtų į įprastus lygius, tai palūkanų norma turi pasiekti apie 2 procentinius punktus. Tačiau čia kalbu, kad ji tokia turėtų tapti per keletą metų“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
G. Šimkus pabrėžia, kad tai yra rinkų lūkesčiai, o ECB sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas.
Istoriškai vidutinės palūkanos iki 2008 m. finansų krizės svyravo apie 4%.
Kredito palūkanas sudaro banko marža ir tarpbankinė palūkanų norma (pvz. Euribor), kuri atspindi lūkesčius dėl centrinio banko nustatomos bazinės palūkanų normos dydžio.
ECB palūkanas didinti numato liepą, taip pat rugsėjį ir vėlesniais mėnesiais nuo šiuo metų bankų indėliams taikomos neigiamos 0,5% palūkanų normos.
Gegužę infliacija euro zonoje pakilo iki 8,1% ir buvo keturis kartus aukštesnė nei ECB siektina 2% infliacija. Kainų lygis Lietuvoje gegužę pakilo iki 18,5% ir buvo vienas aukščiausių euro zonoje.
Ekspertiniais vertinimais, palūkanų norma euro zonoje iki metų pabaigos gali pasiekti apie 1 proc. punktą.
Birželio 17–18 d. „Verslo žinios“ organizuoja investuotojų festivalį visai šeimai „Mano pinigai su investuotoju Luku“: asmeninės investuotojų istorijos, jų taktikos ir sprendimai šiandien.
Palūkanos jau tapo teigiamos
Atsižvelgiant į lūkesčius „Euribor“ birželio pradžioje pirmą karta nuo 2015 m. perkopė į teigiamą teritoriją: populiariausias pusmečio „Euribor“ birželio 10 d. sudarė 0,083 proc. punktus.
LB skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanoms vidutiniškai išaugus 1% (iki 3%), mėnesinė įmoka padidėtų 11%, arba 24 Eur, iki 254 Eur.
Palūkanoms išaugus 2% (iki 4%), skolininko mėnesinė įmoka išaugtų 22%, arba 49 Eur, iki 279 Eur.
Daroma prielaida, kad vidutinė būsto paskola Lietuvoje siekia apie 50.000 Eur, o įmokama mėnesinė įmoka bankui – 230 Eur.
Pasak G. Šimkaus, išaugus palūkanoms papildoma sumokama suma nėra ta, kuri kažkaip esmingai apribotų gyventojų išlaidas kitoms reikmėms, tačiau, jei reikėtų rinktis, tuomet gyventojai, tikėtina, pirmiausiai atsisakys išlaidų pramogoms ar kokybiškesnių maisto produktų, rinksis pigesnes keliones, pigesnius maisto produktus.
G. Šimkaus vertinimu, neutrali palūkanų norma, kuri nei skatina infliacijos, nei riboja ūkio augimo, šiuo metu yra sumažėjusi nei tai buvo prieš kelis dešimtmečius.
„Tai susiję su demografija, kapitalo įtaka ekonomikos augimui, tačiau atsirado ir nauji veiksniai, tokie kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą ir Europoje tai galbūt formuoja naują realybę“, – sakė G. Šimkus.
ECB valdančioji taryba birželio 9 d. numatė, kad grynieji turto pirkimai bus baigti liepos 1 d., o liepos 20-21 d. pinigų politikos posėdyje ketinama padidinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas numatomas ir rugsėjį.
Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas, manoma, bus nuoseklus dar kurį laiką ir po rugsėjo.
Iki metų pabaigos finansų rinkose įkainota, kad palūkanų norma iki 2023 metų pabaigos priartėti ir prie 2%.
[infogram id="809b1da1-6f32-4ef6-afda-185c4bae93a0" prefix="zKK" format="interactive" title="Metinė infliacija ES šalyse 2022 05"]
