Infliacija Lietuvoje dar ūgtelėjo: kainos pakilo į seniai nematytas aukštumas

Infliacija Lietuvoje dar ūgtelėjo: kainos pakilo į seniai nematytas aukštumas
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Infliacija 2022 m. liepą dar ūgtelėjo, rodo išankstiniai statistikų duomenys. Ekonomistai sako, kad daugėja indikacijų, jog infliacijos viršūnę Lietuva jau pasiekė, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti. Tačiau tai bus susiję su išsikvėpusiu ekonomikos augimu ir vartojimo nuosmukiu.

Liepos mėnesio išankstinis infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 20,8%, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Metinei infliacijai (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

[infogram id="5e1d9267-52fa-4a1b-9b0c-23147d6177de" prefix="B1b" format="interactive" title="Metinė infliacija Lietuvoje 1997-2022 07"]

Per metus degalų kainos padidėjo 49,1%, šilumos energijos išaugo 93,5%, pieno produktų – 44,2%, elektros energijos – 59,7%, duonos produktų – 32,7% ir kt., rodo statistikų duomenys.

Viršūnė pasiekta

Ekonomistai vertina, kad infliacijos pikas greičiausiai jau pasiektas, o ateinančiu laikotarpiais ji, tikėtina, mažės.

„Vis daugėja indikacijų, kad infliacijos piką jau pasiekėme, o rudenį ir ypač kitais metais ji ims sparčiai mažėti“, –  liepos išankstinį infliacijos įvertį komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.  

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jis dėsto priežastis, dėl kurių kainos pakilo į seniai nematytas aukštumas.

Pandemijos sukelti paklausos ir pasiūlos bangavimai daugelyje pasaulio šalių sukėlė dešimtmečius nematytą kainų šuolį, primena ekonomistas. Šiemet infliaciją paaštrino karas Ukrainoje ir apribotas energijos išteklių bei kitų žaliavų pirkimas iš Rusijos. Tačiau dar prieš pratrūkstant Rusijos agresijai, daugelyje šalių buvo matoma įsibėgėjanti infliacija, kurią lėmė itin stipri paklausa ir jos nepasivejanti pasiūla.

Pandemijos metu gyventojų pajamos ne tik nesumažėjo – daugeliu atveju jas padidino ir dosnios vyriausybių subsidijos, atkreipia dėmesį N. Mačiulis, o ypač klestėjo prekių paklausa, kuriomis vartotojai bandė kompensuoti ribotas galimybes mėgautis paslaugomis.

Infliaciją euro zonoje pakaitino ir į žemiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios nukritęs euro kursas JAV dolerio atžvilgiu: kadangi daugelis žaliavų ir energijos išteklių perkama už dolerius, skaičiuojant eurais jų kaina pakilo dar labiau.

Nebuvo netikėta

„Šį mėnesį fiksuotas dar vienas šio amžiaus infliacijos rekordas nebuvo netikėtas – prie jo daugiausiai prisidėjo nuo liepos 1 d. padidėjusios elektros ir gamtinių dujų kainos. Tačiau per mėnesį penktadaliu sumažėjus naftos kainoms atslūgo ir kuro kainos. Krentant žaliavų kainoms, netrukus tai atsispindės ir galutinės produkcijos kainose“, – kai kurių kainų mažėjimo tendenciją įžvelgia N. Mačiulis.

Nuo karo pradžioje pasiekto piko varis atpigo apie 30%, aliuminio kaina sumažėjo 35%, vardija jis. Pigti pradėjo net ir maisto žaliavos, kurių daugelyje regionų šiemet truks – kviečių kaina nuo piko sumažėjo beveik trečdaliu, kukurūzų – ketvirtadaliu.

Pradėjo trauktis ir konteinerių gabenimo laivais kainos. Per pastaruosius metus naujų krovininių laivų užsakymų skaičius išaugo kelis kartus, todėl juos pagaminus galimas net ir perteklinių pajėgumų scenarijus, kuris dar sparčiau sumažintų transportavimo kaštus.

Energetikos krizė tęsiasi 

„Žinoma, išlieka keli veiksniai, kurie neleis mėgautis itin greitu infliacijos atslūgimu. Visų pirma, Europoje tęsiasi energijos krizė – dujų importas iš Rusijos yra dar labiau sumažėjęs, saugyklos pildomos ne taip greitai, kaip buvo suplanuota, o artėjančią žiemą šaldys ne tik jų kaina, bet ir galimas trūkumas. Brangios dujos bei jų trūkumas, žinoma, į neregėtas aukštumas kelia ir elektros kainas“, – sako N. Mačiulis.

Be to, nors kai kurių maisto žaliavų kainos šiek tiek atslūgo, dėl besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje, ekstremalių oro reiškinių bei kitų priežasčių yra sudėtinga tikėtis, kad maisto produktai bus daug pigesni. Lietuvoje žemės ūkio produktų supirkimo kainos šią vasarą yra net 58% didesnės nei prieš metus.

Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, dalis šios milžiniškos infliacijos Lietuvoje yra susijusi su itin sparčiu darbo sąnaudų augimu – pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 14% didesnis nei prieš metus.

Infliaciją mažins vartojimo nuosmukis

N. Mačiulio teigimu, daugelio žaliavų ir kitų sąnaudų pigimas visų pirma signalizuoja apie tai, jog daugelyje didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi vartojimo stagnacijos, o gal net ir nuosmukio.

„Ekonomikos augimo išsikvėpimo ženklai jau akivaizdūs ir Lietuvoje – birželį mažmeninė prekyba buvo 3,5%, o apdirbamoji gamyba – 2,5% mažesnė nei prieš metus. Lietuvos vartotojų lūkesčiai toliau prastėjo, o daugelyje šalių jų nuotaikos šiuo metu yra tokios pat prastos ar net prastesnės nei buvo pandemijos pradžioje“, – vardija jis.

Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, Lietuvos ekonomika jau greičiausiai turėjo minusinį augimą. Tai reiškia, kad įžengėme į techninės recesijos zoną (techninė recesija konstatuojama, kai, lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės).

Ekonomistas apibendrina: didelės kainos gydo nuo didelių kainų – daug kas daug kam tapo nebeįperkama, todėl paklausos kritimas, o po to ir kai kurių kainų mažėjimas yra sunkiai išvengiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.

Apklausos „Geidžiamiausias darbdavys 2022“ dalyviams
„VŽ Mano pinigai“ 60 d. prenumerata NEMOKAMAI

Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki vasario 28 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

Banko „Citadele“ klientams
„VŽ Mano pinigai“ 3 mėn. prenumerata NEMOKAMAI

Citadele
Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki kovo 1 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasidinti
    pajamas?
  • Kaip neskausmingai
    sutaupyti?
  • Kaip išmintingai
    leisti pinigus?

Prenumeratos užsakymas

Mokėjimo būdai

Tinkamos kortelės:
svg
svg
svg
Norėdami mokėti pavedimu pagal iš anksto gautą sąskaitą, spauskite PRENUMERUOTI. Gavę jūsų duomenis išsiųsime Sąskaitą.

Jei turite klausimų, susisiekime: tel. +370 5 252 6408, 252 6330, e.paštu [email protected]

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
1 mėn.
6 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
kaina iki liepos 31 d.
Prenumerata 12 mėn.
36 Eur
72 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
Prenumerata 6 mėn.
23 Eur
36 Eur
(su PVM)
Mano pinigai
Prašome palaukti Prašome palaukti