51 balas iš 100: Lietuvos gyventojų finansinė sveikata

Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos būklė vertinama vidutiniškai – Finansinės sveikatos indeksas siekia 51 balą iš 100 galimų. Nors lietuvių finansinės žinios ir gebėjimai yra tobulintini, tačiau šioje srityje jie lenkia kitų Baltijos šalių gyventojų latvių ir estų rodiklius, parodė „Swedbank“ atlikta apklausa.

„Indekso vertei Lietuvoje neigiamos įtakos turėjo prastesni gyventojų finansiniai gebėjimai, įvertinti 51 balu, tuo metu lietuvių finansinio raštingumo žinios vertinamos kiek geriau − 55 balais.

Nepaisant to, Lietuvos gyventojų finansinė sveikata – geriausia Baltijos šalyse. Latvijos gyventojų finansinės sveikatos indekso rodiklis siekia 44, Estijos – 50 balų“, – pranešime spaudai sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

J. Cvilikienė pažymi, kad norint pasivyti Švediją, savo žinias ir gebėjimus mūsų šalies gyventojams reikėtų gerokai patobulinti, nes švedų finansinė sveikata tyrime įvertinta aukščiausiai, t.y. 71 balu.

Trečdalis finansiškai pažeidžiami

Kaip aiškina banko atstovė, atliekant tyrimą, gyventojų buvo prašoma atsakyti į 5 pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį.

Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą.

Pagal surinktų indekso balų skaičių gyventojų finansinė sveikata galėjo būti įvertinta kaip pažeidžiama, nestabili, stabili ir stipri.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, trečdalis Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 40% asmeninių finansų situaciją galima vertinti kaip stabilią ar stiprią. Likusieji 28% susiduria su finansiniais iššūkiais. Palyginimui − Latvijoje 26% gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių gyventojų yra 39%.

Geros finansinės sveikatos požymiu reikėtų laikyti asmens ar šeimos gebėjimą išlaikyti balansą tarp dabarties ir ateities finansinių poreikių bei tikslų. Tačiau, kaip atskleidė tyrimas, ilgalaikis finansinis atsparumas ir saugumas – gyventojų silpnoji pusė.

„7 iš 10 apklaustųjų pajamos per pastaruosius 12 mėn. viršijo arba atitiko išlaidas, ir tai reiškia, kad reikšminga gyventojų dalis geba išlaikyti kasdienių finansų balansą. Tačiau daugiau nei pusė gyventojų nėra užtikrinti, kad išėjus į pensiją jiems užteks santaupų, kurios garantuotų norimą pragyvenimo lygį. Tik trečdalis gyventojų nenumatytiems įvykiams trumpuoju laikotarpiu turi sukaupę 3 ar daugiau mėnesių namų ūkio pajamų dydžio santaupas“, – rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Tyrimas atskleidė, kad pusė šalies gyventojų neturi jokių skolų. Tuo metu 36% sako, kad jų turima skola atitinka jų finansines galimybes. Su sunkumais dėl skolų nurodo susiduriantys 13% gyventojų: 8% jų teigia, kad turima skola šiek tiek viršija finansines galimybes, o 5% pripažįsta, kad jų skola yra gerokai didesnė nei finansinės galimybės.

Skirtumai tarp lyčių

Tyrimas taip pat išryškino skirtumus tarp lyčių.

„Moterų finansinių galimybių indekso rodiklis (49) yra keturiais balais mažesnis nei vyrų (53). Tuo metu moterų finansinio raštingumo indeksas sudaro 52 balus ir nuo vyrų atsilieka penkiais balais“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, moterys yra mažiau nei vyrai užsitikrinusios finansinį saugumą sulaukus senatvės. Tarp sakančių, kad neturi visiškai jokių santaupų ir nekaupia senatvei – 35% vyrų ir net 47% moterų.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, panaši dinamika išlieka ir kitose su ilgalaikiu finansiniu atsparumu susijusiose srityse – moterys dažniau nurodo neturinčios santaupų finansiniams netikėtumams atremti, taip pat – draudimo ar teisinių sutarčių, kurios padėtų apsaugoti jas, jų artimuosius ar jų turimą turtą nuo nelaimingų atsitikimų.

„Tenka konstatuoti faktą, kad mūsų visuomenėje moterys turi mažiau finansinės laisvės bei yra labiau priklausomos nuo kitų – antrosios pusės, tėvų, valstybės pagalbos. 56% vyrų sako galintys savarankiškai susitvarkyti su finansais, taip sakančių moterų – 52%. Tuo metu su teiginiu, kad jų turimi finansai užtikrina pakankamą laisvę, nesutinka 31% moterų ir 24% vyrų“, – sako J. Cvilikienė.

Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“ pirmą kartą sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą 2023 m. sausio mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Tyrimo metu buvo apklausti 4.000 respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1.000 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

Asmeninių finansų valdymas

„Mano pinigai“ rašė, kad asmeninių finansų valdymas neturėtų būti sudėtingas procesas.

Pavyzdžiui, Ieva Jazavitienė, asmeninių finansų konsultantė, projekto „Finansų gidė“ bendraautorė, pastebi, kad gausiame informacijos bei išorinių dirgiklių fone efektyviausia metodika yra ta, kuri maksimaliai paprasta. Tarkime, visą mėnesio biudžeto galima padalinti į dvi dalis – vieną, skirtą taupyti ir (ar) investuoti, kitą – išlaidoms ir gyvenimo reikmėms.

„Koks procentas skiriamas taupyti, kiekvienas turi nuspręsti pats, įvertinęs savo uždarbį, poreikius, tikslus bei norus. Išlaidoms skirtos dalies kviečiu nepalikti savieigai, o nuolat peržiūrinėti jos turinį ir mokytis sąmoningai įvertinti pirkinius bei jų reikalingumą“, – pataria ji.

Ieva Jazavitienė, asmeninių finansų konsultantė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Būdų, kaip fiksuoti išlaidas ir pajamas, yra keli, svarbiausia išsirinkti sau labiausiai tinkamą.

Bene populiariausias – „Excel“ skaičiuoklė, tačiau tam galima naudoti ir programėles telefone. Pavyzdžiui, YNAB, „Toshl finance“, „Mint“, „PocketGuard“, „Spendee“, „HomeBudget“, „Simplifi“.

Fiksuoti išlaidų srautus galima irgi keliais būdais. Tarkime, kiekvienos dienos vakare šiai veiklai skirti kelias minutes ir susivesti sumas, kurios buvo išleistos tą dieną. Atsiskaitant grynaisiais, reikėtų nepamiršti pasiimti čekio, o jei el. bankininkyste – informacija saugoma ten, bereikia tik pasižiūrėti (patogu naudoti programėlę telefone) ir nusirašyti. Rinktis duomenis ir juos susivesti galima ir kartą per savaitę ar kas mėnesį. Reguliariai atliekant, šis veiksmas taps įpročiu.

Įvairių įrankių, galinčių padėti asmeninių finansų valdyme, siūlo ir bankai. Pavyzdžiui, e. taupyklė. Plačiau apie juos skaitykite ČIA.

TAIP PAT SKAITYKITE: