N. Mačiulis: vidurinioji klasė nuskurdo

Viduriniosios klasės atstovais save laiko daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų ir šis skaičius išlieka stabilus. Save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei gyventojų dalis per metus sumažėjo. Tą atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

„Nors viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius išlieka stabilus, 3 proc. punktais mažiau gyventojų, palyginti su 2022 m., save laiko aukštesnės viduriniosios klasės atstovais (8%). Tuo metu sakančių, kad jie priklauso žemesnei viduriniajai klasei, skaičius augo 5 proc. punktais ir siekia 31%“,– sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 procentai, t.y. 1 proc. punktu mažiau nei pernai.

Vidurinioji klasė nuskurdo

Pagal EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200%, skaičiuojant nuo vidutinių šalies pajamų.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 Eur, tad pagal šį apibrėžimą viduriniajai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 Eur prieš mokesčius.

„Remdamiesi šiuo apibrėžimu, Lietuvoje turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, nes jai priklauso net 62% gyventojų. Deja, ši statistika slepia ir mažiau džiuginančias tendencijas – Lietuvos vidurinioji klasė nuskurdo. Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12%, tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19%, daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7%“, − komentuoja N. Mačiulis.

Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad praėjusiais metais labiausiai brango pirmojo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir viduriniosios klasės biudžetą.

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3.000 Eur per metus“, − nurodo N. Mačiulis.

Svarbu ne tik pajamos

„Swedbank” klientų duomenys rodo, kad net 62% gyventojų banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2.000 Eur. Per tris metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, o kiti turto rodikliai taip pat nerodo teigiamų tendencijų.

„Lietuvoje vis dar daugiau nei 7% gyventojų naudojasi lauko tualetu, ir ES yra tik trys šalys, kuriose šis rodiklis yra prastesnis. Be to, dėl pastarųjų metų būsto kainų šuolio bei padidėjusių palūkanų būsto įperkamumas nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų. Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius padidėjo iki 574, tačiau net 27% automobilių yra senesni nei 20 metų – tai vienas iš prasčiausių rodiklių ES. Deja, matant tokią statistiką kol kas sunku kalbėti apie viduriniosios klasės stiprėjimą“, − apibendrina N. Mačiulis.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie jų finansinę situaciją „Swedbank“ užsakymu 2023 m. balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1 014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

TAIP PAT SKAITYKITE: