Europos Komisijos užsakymu atlikta Eurobarometro apklausa atskleidė, kad tarp Europos Sąjungos (ES) gyventojų populiariausias finansinis produktas – banko sąskaita. Ją turi ar yra turėję 90% ES gyventojų. Tuo metu, pavyzdžiui, investicinius produktus (akcijas, obligacijas, fondus) teigė turintys ar kada nors turėję 26% apklaustųjų.
Tyrimas atliktas 2022 m. gegužės-birželio mėn. Apklausti 15 m. ir vyresni piliečiai iš 27 ES valstybių narių (iš viso atlikti 27.862 interviu internetu).
[infogram id="24769552-dd53-4101-a2b3-8b93bbdb114f" prefix="YZM" format="interactive" title="Finansiniai produktai ES"]
Žvelgiant į bendrą ES statistiką, respondentų, kurie nurodė turintys einamąją sąskaitą dalis svyruoja nuo 67% Graikijoje iki 96% Kroatijoje ir Švedijoje.
Taip pat nuo 53% respondentų Graikijoje iki 89% Liuksemburge nurodė naudojantys mokėjimo produktą, pavyzdžiui, debeto ar kredito kortelę.
Respondentų, atsakiusių, kad turi taupomąją sąskaitą, dalis valstybėse narėse skiriasi labiau: nuo 23% Vengrijoje ir Italijoje iki 92% Liuksemburge.
Kitus produktus ar paslaugas respondentai turi rečiau, tačiau valstybėse narėse jie labai skiriasi. Pavyzdžiui, maždaug pusėje valstybių narių ne daugiau kaip kas penktas respondentas atsakė, kad pensijai kaupia privačiai ar turi kitus pensijų produktus. Kita vertus, Danijoje ir Švedijoje apie pusė respondentų paminėjo šios rūšies produktus (atitinkamai 52% ir 46%).
Panašiai Švedijoje 60% respondentų atsakė, kad yra įsigiję investicinį produktą, pavyzdžiui, fondus, akcijas ar obligacijas; kitose valstybėse narėse šis skaičius svyruoja nuo 10% Kipre iki 42% Suomijoje.
Mažiausia dalis respondentų, kurie nurodė turintys kriptovaliutų, yra Prancūzijoje (5%), Italijoje ir Vokietijoje (abiejose šalyse po 6%), o didžiausia – Kroatijoje (16%) ir Slovėnijoje (18%).
Kalbant apie Lietuvą, čia taip pat populiariausias finansinis produktas einamoji sąskaita. Ją turi 87% lietuvių, tuo tarpu mažiausiai populiarios kriptovaliutos (11%).
[infogram id="45eec6c3-8c10-4552-82ad-2b212b4d58b9" prefix="ibc" format="interactive" title="Kokius finansinius produktus turi Lietuvos gyventojai?"]
Investiciniai produktai
Statistika rodo, kad investicinius produktus dažniau įsigija vyrai nei moterys (atitinkamai 32% ir 20%). Vyrai taip pat dažniau turi kriptovaliutų (12%, palyginimui, jų turi 4% moterų).
Apskritai, labiausiai turėti įvairių finansinių produktų ir paslaugų linkę 40–54 metų amžiaus gyventojai.
Pastebėta, kad įvairių finansinių produktų ar paslaugų nuosavybė didesnė tarp gyventojų, turinčių aukštesnį išsilavinimą.
Pavyzdžiui, taupomąją sąskaitą turi 61% respondentų, kurie mokslus baigė būdami 20 m. ir daugiau, palyginti su 40% apklaustųjų, nustojusių mokytis 15 m. ar anksčiau.
Taip pat, 32% vėliau mokslus baigusių apklaustųjų buvo įsigiję investicinį produktą, pavyzdžiui, fondus, akcijas ar obligacijas, palyginti su 17% respondentų, mokslus baigusių anksčiau.
Bankų įrankiai
„Mano pinigai“ skelbė apie bankų, veikiančių Lietuvoje, gyventojams siūlomus asmeninių finansų valdymo bei investavimo įrankius. O jų spektras platus – nuo sąskaitų atidarymo iki kreditų išdavimo, nuo taupymo paslaugų iki skirtingų investavimo galimybių.
Pagrindinės įžvalgos:
- siekdami palengvinti asmeninių finansų valdymą, visi bankai yra sukūrę mobiliąsias programėles, pritaikytas kasdieniam naudojimui;
- beveik visi siūlo e. taupyklės paslaugą;
- didžioji dalis bankų siūlo kaupti pensijai jų valdomose II ir (ar) III pakopos pensijų fonduose;
- investuoti į akcijas, obligacijas, fondus, ETF galima per bankų vertybinių popierių platformas ir (ar) sukurtus įrankius kaip SEB investicijų robotas ar „Luminor Investor“.
Nepaisant jų gausos, labai svarbu skirti laiko ir atsirinkti sau reikalingus įrankius.
Kalbant apie išlaidų stebėjimą, Edita Palskė, konsultuojanti, rašanti apie pinigus ir psichologiją, mano, kad naudinga turėti kelias sąskaitas ir paskirstyti pinigus pagal kategorijas. Beje, galima nustatyti automatinį pinigų išskaidymą.
„Pavyzdžiui, gautas atlyginimas x dieną automatiškai paskirstomas: nustatyta suma pinigų keliauja į kasdienių išlaidų sąskaitą, kita suma – į pramogų sąskaitą, dar kita – taupyti arba investuoti ir t. t.“, – vardija pašnekovė.
Apskritai, asmeninių finansų valdymas turėtų būti paprasas, todėl kiekvienam pravartu rasti būdą, kaip patogiausia tai daryti.
Keisti finansinę elgseną E. Palskė rekomenduoja nuo to, kas pasiekiama lengviausiai. Ji rekomenduoja gyventojams skirti laiko pasigilinti ir įsivertinti, kokių įrankių siūlo bankai, ir nepulti visko bandyti iškart.
„Jei niekada to nedarėte, bandymas viską aprėpti vienu metu sukels galvos skausmą ir stiprų atstūmimo jausmą naujiems įrankiams. E. taupyklė, išlaidų stebėjimo programėlė, atskira sąskaita kasdieniams pirkiniams, atskira sąskaita taupymui, automatinis pinigų paskirstymas – visa tai galima prisijaukinti po truputį, o ne iš karto“, – pataria ji.
Be to, neapsiribokite tik bankų įrankiais. Rinkoje galima rasti alternatyvių sprendimų (pavyzdžiui, programėlių) pinigams paskirstyti, taupyti, išlaidoms stebėti. Galiausiai, jei šie variantai jums tolimi, yra dar kitų būdų.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Toliau kaupti, investuoti ar grąžinti paskolas – ką daryti su laisvais pinigais
- Pasitikrinkite, kada atsiskaityti grynaisiais nebegalima
- JAV ir Europos investuotojai: skirtumai ir panašumai
- Palyginimas: kokias palūkanas už indėlius siūlo skirtingi bankai ir kredito unijos
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
