Pasitikrinkite, kada atsiskaityti grynais nebegalima

Nuo pernai lapkričio įsigaliojęs atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas leidžia grynaisiais sumokėti už paslaugas ar prekes, jei suma neviršija 5.000 Eur. Pateikiame infogramą, padėsiančią pasitikrinti kylant neaiškumams.

Pavyzdžiui, kaip aiškina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), jei prekė/paslauga perkama be sutarties ir jos suma neviršija 5.000 Eur, atsiskaityti grynaisiais galima, tačiau jei viršija, visą sumą turite mokėti tik pavedimu.

[infogram id="3cfec456-36f2-484f-8a7c-310af0201f2f" prefix="VKd" format="interactive" title="Mokėjimas grynais"]

Sandorių, už kuriuos galima atsiskaityti grynaisias pinigais, pavyzdžiai:

Perkant šaldytuvą už 4.800 Eur.
Iš tos pačios įmonės perkant televizorių už 2.000 Eur, o vėliau viryklę už 4.000 Eur (užsakymų iš tų pačių asmenų vertės nesumuojamos).
Jei metams nuo 2022-11-01 esu sudaręs patalpų nuomos sutartį ir moku po 300 Eur kas mėnesį (sandorio vertė neviršija 5.000 Eur, t.y. 12 mėn. x 300 Eur= 3.600 Eur).

Sandorių, už kuriuos negalima atsiskaityti grynaisias pinigais, pavyzdžiai:

Perkant automobilį už 12.000 Eur.
Mama dovanoja dukrai/sūnui 10.000 Eur.
Uždaroji akcinė bendrovė išmoka 7.000 Eur akcininkų sprendimu paskirtų dividendų.

Aktualu perkant didelius pirkinius

Anksčiau „Mano pinigams“ Asta Klimavičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, teigė, kad 5.000 Eur yra didelė suma, atitinkanti kelių mėnesių vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Tad didžioji dauguma žmonių savo kasdienybėje pokyčių dėl naujo ribojimo nepajus.

„Net jei žmogus įpratęs nuolat atsiskaityti grynaisiais pinigais, dažniausiai tos išlaidos yra gerokai mažesnės, nei įstatyme nurodyta riba. Jei retkarčiais grynaisiais sumokate kelis šimtus ar porą tūkstančių eurų, taip pat niekas nesikeičia“, – komentavo ji.

Pasak ekspertės, mokėti daugiau nei 5.000 Eur už vieną pirkinį ar sandorį prireikia išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, perkant automobilį, mokant pradinį įnašą už būsto įsigijimą.

Vilius Tamkvaitis, investicijų valdymo lektorius, antrina, jog, „vienintelė racionali priežastis, dėl ko asmuo norėtų atsiskaityti būtent grynaisiais, tai abejotina lėšų kilmė.“

„Sunerimti teks asmenims, kurių turimos lėšos buvo nuslėptos nuo mokesčių administratoriaus“, – teigė jis.

Grynieji išlieka svarbūs

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai tebėra dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, tačiau jų naudojimas atsiskaitymams mažėja, o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir toliau auga.

Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotoje vartotojų mokėjimo įpročių apklausoje, kurios metu 2021 m. spalį–2022 m. birželį buvo apklausta beveik 50.000 euro zonos šalių gyventojų. Duomenis gruodį paskelbė Lietuvos bankas.

Lietuvos gyventojas, kaip ir vidutinis europietis, kas trečią kartą prekybos vietoje atsiskaito kortele, iš šių atsiskaitymų daugiau kaip pusė atliekami bekontakčiu būdu.

2022 m. Lietuvoje 62% atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2019 m. atliktą analogišką apklausą – 68%, 2016 m. – 75%. Euro zonoje atitinkamai – 59%, 72% ir 79%.

Gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais: taip nurodo 60% euro zonos ir 53% Lietuvos respondentų. Vartotojai kaip pagrindinį grynųjų pinigų privalumą nurodė jų anonimiškumą, privatumo apsaugą ir tai, kad grynieji pinigai leidžia geriau sekti savo išlaidas.

Tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje daugėja mokėjimų negrynaisiais pinigais. Tokius vartotojų įpročių pokyčius iš dalies galėjo sąlygoti ir pandemija.

Gyventojai vis dažniau įsigyja kasdienių prekių internetu: 2022 m. tokių atsiskaitymų dalis Lietuvoje siekė 16% (euro zonos vidurkis – 17%), 2019 m. ši dalis siekė 12% Lietuvoje ir 6% euro zonoje.

Prekybos vietose lietuvių mokėjimų kortelėmis dalis išaugo nuo 29% 2019 m. iki 32% 2022 m. Daugiau kaip pusė jų – bekontakčiai. Gyventojai vertina, kad mokėjimai kortelėmis yra greitesni ir paprastesni, todėl nereikia su savimi nešiotis didelių grynųjų pinigų sumų.

TAIP PAT SKAITYKITE: