Investicijos į obligacijas sparčiai populiarėja, nes šiuo metu jos siūlo patrauklią grąžą ir yra mažiau rizikingos už akcijas. Dar labiau padidinti jų populiarumą Lietuvoje gali investicinė sąskaita ir bankų infrastruktūros sprendimai.
Raimondas Štreimikis, investicinės grupės „Zabolis Partners“ partneris, pažymi, jog rinkoje įvairių emitentų siūlomos obligacijos šiuo metu yra patrauklus investicinis instrumentas, nes siūlo nuo 6% iki 15% dydžio metinę grąžą, kai bankai už indėlius moka 3,7% palūkanų.
Finansų ministerija Lietuvoje šiemet prognozuoja 8,5% vidutinę metinę infliaciją – daugelio obligacijų palūkanos ją viršys. Kita vertus, akcijų rinka 8–10% dydžio pajamingumą gali užtikrinti per ilgą laikotarpį ir šiuo metu ji nėra pačios geriausios būklės. Obligacijų patrauklumą didina ir mažesnių palūkanų lūkesčiai kitais ir dar kitais metais. Jeigu palūkanos pradės kristi, dabar išleistų obligacijų vertė gali išaugti.
Atranda fiziniai asmenys
Dinas Petrikas, investicinės bankininkystės bendrovės „Redgate Capital“ AS atstovas Lietuvoje, atkreipia dėmesį, jog susidomėjimas obligacijomis ypač auga tarp fizinių asmenų.
„Susidomėjimas obligacijomis susijęs su pastaruoju metu išaugusiomis jų palūkanomis, galimybe iš obligacijų uždirbti daugiau“, – komentuoja D. Petrikas. „Nasdaq“ vertybinių popierių biržos duomenimis Baltijos šalyse viešojo platinimo būdu 2021 m. buvo išplatinta obligacijų už 1,35 mlrd. Eur sumą, o 2022 m. – už 0,75 mlrd. Eur. Ši statistika neapima ne viešo obligacijų platinimo. Kita vertus, į ją patenka ir tarptautinėse rinkose informuotiesiems ir profesionaliems investuotojams leidžiamos obligacijos. Mažiausia investicijų sumą į informuotiesiems investuotojams siūlomas obligacijas siekia 125.000 Eur, todėl jos nėra prieinamos daugeliui smulkiųjų investuotojų.
Didžiausios obligacijų emisijos 2022 m. Vilniuje buvo MAXIMA Grupės (240 mln. Eur), Šiaulių banko (85 mln. Eur), EPSO-G (75 mln. Eur), Rygoje – Latvenergo (100 mln. Eur).Nors bendra obligacijų emisijų apimtis 2022 m. buvo mažesnė nei 2021 m., platinti obligacijas renkasi vis daugiau įmonių. Bendrovių išleistų obligacijų emisijų skaičius „Nasdaq“ Baltijos rinkoje auga trejus metus iš eilės. 2022 m. Pernai šioje rinkoje iš viso buvo listinguojamos 42 obligacijų emisijos (2021 m. – 36), o „First North“ rinkoje – 19 (2021 m. – 13). Pernai bendra Baltijos rinkos įmonių obligacijų kapitalizacija perkopė 3 mlrd. Eur, kai 2021 m. ji siekė 2,7 mlrd. Eur.
„Pastebime, jog įmonės, nepaisant neapibrėžtumo tiek pasaulinėse finansų rinkose, tiek dėl geopolitinės situacijos, nuosekliai domisi galimybėmis pritraukti kapitalo verslo plėtrai, išleidžiant obligacijų emisijas“, – pažymi Simona Bačkienė, „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos Emitentų priežiūros ir administravimo vadovė.
Estija pažengusi toliau
Naują postūmį obligacijų rinkai Lietuvoje gali suteikti investicinės sąskaitos atsiradimas. Finansų ministerija siūlys Seimui Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie leis investuoti iš investicinės sąskaitos ir nemokėti pajamų mokesčio, kol pinigai nėra išsiimami iš šios sąskaitos.
„Redgate Capital“ AS atstovas Lietuvoje pasakoja, kad Estijoje investicinė sąskaita įteisinta jau kurį laiką, Estijos bankai sukūrė IT sprendimus, kurie leidžia asmeniui lengvai prieiti prie informacijos apie platinamas obligacijas ir jas įsigyti. Visi šie žingsniai lėmė, kad į obligacijas Estijoje investuoja gerokai daugiau fizinių asmenų nei Lietuvoje. Lietuvoje investicinė sąskaita turėtų atsirasti nuo 2024 m. Obligacijos gali būti platinamos viešai arba ne viešai. Viešas platinimas, anot D. Petriko, patrauklus tuo, kad vertybiniai popieriai tampa prieinami smulkiems investuotojams.
„Su mažmeniniais skolintojais įmonei susitarti paprastai yra lengviau, nes jie turi mažiau investavimo alternatyvų, pažymi D. Petrikas. – Instituciniai investuotojai gali prieiti prie informuotiesiems investuotojams skirtų instrumentų tarptautinėse rinkose, todėl jų reikalavimai obligacijoms gali būti aukštesni“. Dar vienas viešojo platinimo privalumas – smulkūs investuotojai yra linkę likti su tomis pačiomis obligacijomis ilgą laiką. Jie dažniau perka tos pačios bendroves ankstesnės skolos refinansavimui skirtas obligacijas. Tačiau viešasis platinimas yra brangesnis kelias, nes reikia daugiau lėšų ne tik konsultacijoms ir procedūroms, bet ir rinkodarai.
Padeda pradėti projektus
R. Štreimikis pažymi, kad Lietuvoje obligacijas išpopuliarino nekilnojamojo turto vystytojai.
„Bankai sutinka skolinti nekilnojamojo turto projektams, kai statybų užbaigtumas, objekto pardavimo ar nuomos sutartys pasiekė 50% ar kitokį laipsnį. Kita vertus, investuoti didelį nuosavų lėšų kiekį ar parduoti dalį butų iš brėžinių ne visuomet yra galimybė, todėl vystytojai statybų pradžiai lėšų skolinasi per obligacijas“, – pažymi „Zabolis Partners“ partneris. Su tuo susiję ir palyginus trumpi obligacijų išpirkimo terminai – metai ar du. Kitose industrijose projektai yra ilgesnės trukmės, todėl kartais siūlomas ilgesnis obligacijų išpirkimo terminas. Obligacijos yra lankstesnis finansavimo instrumentas nei banko paskola, todėl juo vis dažniau naudojasi bendrovės iš įvairių verslo sričių.
Investavo į tarptautinę prekybą
2023 m. balandžio mėn. „Zabolis Partners“ sėkmingai išplatino 6 mln. Eur vertės savo valdomos technologinių verslų platformos „Snowball.xyz“ obligacijų emisiją. Naujoji emisija skirta 2021 m. leidimo „Snowball“ obligacijoms refinansuoti. Anot R. Štreimikio, didesnė dalis šių lėšų skirta tarptautinei elektroninės komercijos technologijų kompanijai „Smart Brands Laboratory“, į kurią yra investavusi „Snowball“. „Smart Brands Laboratory“ tiria vartotojų paklausą ir kuria naujus produktus galutiniam vartotojui, taip pat organizuoja jų gamybą, transportavimą ir pardavimą. Prekės per „Amazon“ ir kitas prekybos platformas parduodamos Kanadoje, JAV, Meksikoje, ES, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir Japonijoje.
„Toks verslo modelis leidžia išsiveržti iš sąlyginai nedidelės Lietuvos rinkos, panaudoti mūsų sukauptą el. prekybos patirtį“, – komentuoja R. Štreimikis. Nuo gamybos pradžios iki prekės pardavimo praeina nemažai laiko, be to, reikia išnaudoti masto ekonomiką, todėl tokiam verslui reikia daug apyvartinių lėšų. Taip pat toliau bus investuojama į „Zabolis Partners“ valdomą švietimo ir skaitmeninių mokymosi priemonių bei turinio bendrovę „Tamo grupė“, aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis“ bendroves bei duomenų sprendimų įmonėms kūrėją „External Tables“. Anot „Zabolis Partners“ partnerio, šiuo metu yra pritraukta 6 mln. Eur iš 10 mln. Eur 2023 m. emisijos. Dėl likusių 4 mln. Eur platinimo sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į poreikį ir Lietuvos ekonomikos vystymosi tendencijas.
Ne viešo platinimo būdų informuotiems investuotojams „Zabolis Partners“ valdomos bendrovės „Snowball“ emisijos išpirkimo terminas – 5 metai. Kas pusmetį už obligacijas investuotojams bus mokama 6% metinių palūkanų siekianti dalis, o dar papildomi 7% bus kaupiami ir kasmet prisidės prie pagrindinės sumos, nuo kurios vėl bus skaičiuojamos palūkanos. Anot R. Štreimikio, bankai vienam ar kitam projektui dažnai negali skolinti dėl vidinių savo taisyklių. Jie atsako už indėlininkų pinigus, juos griežtai prižiūri centriniai bankai, todėl jų rizikos apetitas yra gana mažas.
„Kai obligacijos jau išleistos, kartais tie patys bankai, kurie atsisakė kredituoti projektą, įsigyja dalį to projekto obligacijų – įsigydami tik dalį obligacijų jie sumažina savo riziką ir projektas tampa jiems priimtina“, – aiškina R. Štreimikis. Tai dar kartą parodo, jog aplinkybė, kad bankas nefinansuoja projekto dar nereiškia, kad jis yra netinkamas. Į obligacijas noriai investuoja draudimo bendrovės, pensijų fondai (kai obligacijomis prekiaujama biržoje) ir įvairūs kiti instituciniai investuotojai bei fiziniai asmenys. Tiesa, šeimos biurai laisvas lėšas linkę investuoti užsienyje, nes paprastai ir taip turi daug turto Lietuvoje.
Kaip visos investicijos, taip ir obligacijos turi savo rizikos laipsnį. Ir Baltijos šalyse pasitaikė atvejų, kai obligacijos nebuvo laiku išpirktos, įmones reikėjo restruktūrizuoti. Obligacijos gali būti siūlomos su užstatu, jos gali būti platinamos ir be užstato. „Zabolis Partners“ atveju užstatu buvo akcijos.
Žaliosios obligacijos
Kelią skinasi ir žaliosios obligacijos. Jas leidžia įmonės, kai nori šiomis lėšomis padaryti kokį nors teigiamą poveikį gamtai, tvarumui. Viena vertus įmonė tokiu būdu apsunkina savo gyvenimą, padidina sąnaudas, tačiau kita vertus tokios emisijos palūkanos yra mažesnės. Be to, bendrovė turi pasirūpinti ir auditu, kuris patikrina, ar ji tinkamai panaudoto iš žaliųjų obligacijų gautas lėšas. „Nasdaq“ Baltijos rinkoje buvo išleista 11 tvariųjų obligacijų emisijų: „Ignitis Grupė“ (2 emisijos), „Auga Group“, „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ ,„Latvenergo“ (3 emisijos), Lietuvos Vyriausybės obligacijų emisija.
Įvairūs sektoriai
Obligacijas leidžia įvairių sektorių bendrovės ir dažnai ne po vieną kartą. Pavyzdžiai, praėjusiais metais viena didžiausių grūdų perdirbimo bendrovių mūsų regione „Baltic Mill“ į „Nasdaq Vilnius“ sąrašus įtraukė ketvirtąją savo obligacijų emisiją (3 mln. Eur) , sveikatos paslaugų bendrovė „InMedica“ – antrąją 8 mln. Eur obligacijų emisiją, o investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ – trečiąją obligacijų emisiją (3 mln. Eur).
Užmegzti kontaktą su „Zabolis partners" komanda ir išgirsti Raimondo Štreimikio investavimo patirtį bei įžvalgas galėsite birželio 10 dieną investuotojų festivalyje „Mano pinigai“ https://konferencijos.vz.lt/investuotoju-festivalis-mano-pinigai/.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
