Tradicinėmis investavimo priemonėmis dažniausiai vadinamos akcijos, obligacijos, fondai. Tuo metu investavimas į kriptovaliutas priskiriamas prie alternatyvių investicijų. Europos Komisijos užsakymu atlikta Eurobarometro apklausa atskleidė, kas populiariau tarp skirtingų Europos Sąjungos (ES) valstybių investuotojų.
Skirtingose šalyse skiriasi populiariausios investavimo kryptys, pavyzdžiui, Lietuvoje tai yra nekilnojamas turtas, daugiau nei pusė šalies gyventojų šią investicijų rūšį laiko patraukliausia iš visų.
Tačiau investuotojų portfeliuose vietos radę ir vertybiniai popieriai, investiciniai fondai, auksas ir meno dirbiniai ir, žinoma, ypatingai tarp jauno amžiaus investuotojų, kriptovaliutos.
Minėta apklausa atskleidė, kad 11% investuotojų Lietuvoje savo portfelyje turi ar yra turėję kriptovaliutų. Tai vienas aukštesnių rodiklių – ES vidurkis 8% – , tačiau Lietuvos gyventojai, visgi, dažniau renkasi (tą daro 14% apklaustųjų) tradicines turto klases (akcijas, obligacijas, fondus).
[infogram id="a95ba249-0c9f-407d-8bbd-c3766e0fd85d" prefix="rip" format="interactive" title="Kriptovaliutos VS tradicinės investavimo priemonės"]
Daugiausia kriptovaliutų investuotojų – Slovėnijoje
Slovėnija – šalis, kurioje didžiausia dalis gyventojų yra vienaip ar kitaip investuojančių į kriptovaliutas. Be to, ši šalis kai kurių tituluojama draugiškiausia valstybė kriptovaliutoms Europoje.
Kiek mažiau į kriptovaliutas investavę gyventojai Kroatijoje (16%), Liuksemburge (14%).
Tuo metu mažiausiai kriptovaliutomis susidomėję Prancūzijos (5%), Italijos ir Vokietijos (po 6%) gyventojai.
Kalbant apie tradicines investavimo priemoenes, daugiausiai – 60% – į jas investuoja Švedijos gyventojai. Turinčių kriptovaliutų procentas mažesnis 6 kartus. Suomijoje taip pat gerokai daugiau investuojančių į akcijas, obligacijas, fondus nei kriptovaliutas (42% prieš 9%).
Galime pastebėti, kad ES valstybėse, kurios paprastai yra turtingesnės ir labiau išsivysčiusios, investicijų į kriptovaliutas lygis yra žemesnis.
Vertinimai skirtingi
Pasaulyje investavimas į kriptovaliutas vertinamas ne vienodai.
Kriptošalininkai tiki jų šviesia ateitimi, tuo metu skeptikai kritikuoja, kad kripovaliutos neturi realios vertės. Pavyzdžiui, Warrenas Buffettas, investicijų valdymo įmonės „Berkshire Hathaway“ vadovas, dar 2018 m.pareiškė, kad kriptovaliutos jam nepatinka.
Neretai akcentuojama, kad decentralizuota valiuta neprižiūrima jokių finansinių institucijų. Dėl to kriptovaliutos nėra pripažintos daugelio vyriausybių, centrinių bankų ir kt. Tiesa, paskutiniu metu vis daugiau kalbama apie kriptoįmonių griežtesnį reguliavimą.
Tarkime, apie prasidėjusias kriptokraustynes į Lietuvą „Verslo žinios“ rašė 2021 m. pabaigoje. Jas, ekspertų teigimu, daugiausiai lėmė sugriežtėjęs požiūris Estijoje, privertęs ten įsikūrusias kompanijas ieškoti naujų namų.
2022 m. įmonių migracija į Lietuvą įgavo dar didesnį pagreitį, todėl pradėta ieškoti būdų, kaip sukontroliuoti eksponentinį sektoriaus augimą ir suvaldyti rizikas.
Pirmosios kriptoreguliavimo nuostatos įsigaliojo praėjusių metų lapkritį, likusios – šiemet.
Kaip skelbta vasarį, teisę Lietuvoje vykdyti virtualiųjų valiutų keityklų ir piniginių operatorių veiklą nuo minėto mėnesio prarado daugiau nei 600 šalyje registruotų kriptobendrovių, nesugebėjusių įgyvendinti naujame reguliavime numatyto įstatinio kapitalo reikalavimo.
Kalbant Europos mastu, šiemet Europos Parlamente turėtų būti balsuojama dėl europinio kriptoturto reglamento „MiCA“ (angl. Market in Crypto Assets).
Ne tik kriptovaliutos
Investavimas į kriptovaliutas priskiriamas prie itin aukšto rizikingumo, jų kainos nepastovios, linkusios greitai augti ar kristi.
Teigiamos įtakos kriptovaliutų reputacijai nepadarė ir kriptoskandalai. Pavyzdžiui, pernai vykęs kriptovaliutų keityklos FTX žlugimas.
Nepaisant to, ekspertai ragina į blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją žvelgti plačiau – ne tik kaip į kriptovaliutų pagrindą.
Gerda Žigienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė, sako, kad blokų „blockchain“ technologija yra perspektyvi inovacijų kryptis.
„Blokų grandinės technologijos išlieka išties transformuojančios daugelyje verslo inovacijų ir yra lūžio taške, kurį galime pritaikyti atkreipdami dėmesį į naujas investavimo kryptis. Kriptovaliuta gali būti geriausiai žinoma (ir labiausiai populiari) blokų grandinės pagrindu sukurta naujovė, tačiau ši technologija gali padėti įmonėms kurti ir teikti vertę įvairiais kitais kanalais“, – aiškina ji.
KTU profesorė siūlo atkreipti dėmesį į galimas investicijas tose srityse, kur blokų grandinės technologija yra naudojama pažangioms inovacijoms diegti ir pasidomėti technologijos pritaikymu naujuose verslo sprendimuose bei naujuose verslo modeliuose.
„Blockchain“ taip skatina naujoves daugelyje sektorių – nuo sveikatos priežiūros iki finansų, nuo draudimo iki muzikos“, – vardija G. Žigienė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Sukrėtimai drebina kriptorinką: kaip ir kur saugiai laikyti kriptovaliutas
- Ką apie mokesčius reikia žinoti investuojantiems į kriptovaliutas
- 9 didžiausi įmonių sukčiavimo atvejai per pastaruosius 40 m.
- Kur ir kaip nusipirkti kriptovaliutų
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
