Ekonomikos stagfliacija – galimybių metas investuotojams

Ekonomikos stagfliacija – galimybių metas investuotojams

Turinys sukurtas reklamos užsakovo. „Manopinigai.vz.lt“ žurnalistai nedalyvavo kuriant šį turinį.

Verslo tribūna
Eglė Džiugytė, investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon Capital“ vadovė. Bendrovės nuotr.

Vis dažniau ir garsiau pasaulio ekonomistams kalbant apie galimą ekonomikos stagfliaciją, investuotojams kyla klausimai „o kas dabar ir kur investuoti stagfliacijos metu?“. Visų pirma, reiktų suprasti pačią stagfliaciją: kas tai, kokius pavojus kelia ir visgi kokias galimybes atneša pasaulio ekonomikai?

Stagfliacija – tai kylančios kainos lėtėjančio arba visai stagnuojančio ekonomikos augimo akivaizdoje. Šiandieniniame pasaulio kontekste matome, kad stagfliacija gali tapti rimtu iššūkiu, ne tik pavyzdžiu vadovėlyje.

Kol kas matyti, kad finansų rinkose vyrauja trys pagrindiniai galimi geopolitiniai scenarijai. Pirmas – naujas šaltasis karas, antras – mažėjanti/susitraukusi globalizacija, trečias – auganti ir toliau stiprėjanti globalizacija. Akivaizdu, jog tiek pirmasis, tiek antrasis scenarijai veda prie smarkiai lėtėjančio ekonominio augimo, o trečiasis - labai mažai tikėtinas.

Skolos vertybiniai popieriai – galimybė ar grėsmė

Standartiškai, ekonominio lėtėjimo laikotarpiais obligacijos ir likvidūs pinigų aktyvai rodo geresnius rezultatus. Tačiau stagfliacijos ypatumas – aukšta infliacija mažinanti šių priemonių patrauklumą ir grąžą, lyginant su infliacija. Šiuo metu lėšos ne tik nyksta nenaudojamos sąskaitose, bet aukšta infliacija istoriškai yra nepalanki ir tam tikriems investiciniams sektoriams, ypatingai fiksuotos grąžos priemonėms.

Dešimties metų JAV obligacijos pajamingumas nuo metų pradžios, kai sudarė 1,5 proc., šiuo metu pasiekė 3 proc., tuo tarpu Vokietijos to paties termino obligacijos metus pradėjo -0,18 proc. lygyje ir šiuo metu siekia apie 1 proc. Tikimasi, kad obligacijų pajamingumai neužsiliks šiame lygyje ir per artimiausius šešis mėnesius juos pamatysime aukštesnės grąžos aplinkoje. Prognozuojama, kad JAV (minėto termino) obligacijos pasieks 3,5 – 4 proc., Vokietijos - apie 1,5 – 2 proc.

Lietuva taip pat jau jaučia ką reiškia skolintis kylančių pajamingumų rinkoje. Metai prasidėjo, kai 10 metų vertybinių popierių aukciono pajamingumas sudarė 0,5 proc., o paskutinių vertybinių popierių aukcionų metu to paties termino vertybinių popierių pajamingumas siekė 1,85 proc. Praėjusios savaitės (beveik 6 metų VP) jau pasiekė 1,86 proc. Akivaizdu, jog „nemokamų pinigų“ era paskolų rinkoje pasibaigė.

Kita vertus, šie pokyčiai yra normalus ir net lauktas reiškinys. Vertybinių popierių pajamingumai tiesiogiai priklauso nuo bazinės palūkanų normos. Finansų rinkų dalyviai vertina, kad Federalinė rezervų sistema (FED) kels bazinę palūkanų normą iki 3 proc. - 3,5 proc. per 2022 m. Anglijos centrinis bankas taip pat neatsilieka nuo palūkanų kėlimo tendencijų ir pakėlė savo bazę iki 1 proc. Vis daugiau centrinių bankų vertiną infliaciją rimtai ir ryžtasi didesniems bazių kėlimams. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) dar neskuba didinti savo palūkanų normos atsižvelgdamas į sunkėjančią ekonominę padėti regione, nors infliacijos rodiklis jau kuris laikas muša visus rekordus. Pagrindinių valiutų bazinės palūkanos šiuo metu sudaro: USD 1 proc., EUR -0,5 proc., GBP 1 proc., DKK -0,60 proc., SEK 0,25 proc., NOK 0,75 proc.

Kylančios infliacijos iššūkiai

Tiek Europos Sąjunga (ES), tiek ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiais metais kiekvieną mėnesį fiksuoja rekordinius infliacijos skaičius, kurie sudarė 7,5 proc. ir 8,5 proc. atitinkamai už paskutinius skelbtinus laikotarpius. Tuo pat metu tiek euro zonos, tiek ir JAV nedarbo lygis irgi pasiekė rekordines žemumas – 6,8 proc. kovo mėn. ir 3,6 proc balandžio mėn. atitinkamai. Prognozuojama, kad tokia darbo rinkos dinamika išsilaikys visus 2022 metus. Rinkos dalyvių nuomone, aušta infliacija, kuri sieks virš 7 proc., truks iki 2023 m. pabaigos. Tačiau, nepaisant visų nerimą keliančių ženklų, Europos Centrinio Bankas (ECB) pareiškė, kad kol kas dar nemato stagfliacijos rizikos ES šalyse.

Aukšta infliacija daugeliui investuotojų turi degančių pinigų vaizdą ir jausmą. 2022-2023 metai nebus išimtis. Būtent šis „degančių pinigų“ procesas ir vyks  mūsų sąskaitose rekordiškai kylančios infliacijos akivaizdoje. Įšaldyti ir nenaudojami pinigai ne tik praras vertę, bet tuo pačiu stabdys ir taip sparčiai lėtėjantį ekonomikos augimą.

Nepaisant to, realius pokyčius pamatysime tik metų pabaigoje, kiekvienas investuotojas jau galvoja apie galimybes, kaip „nesudeginti“ pinigų.

Finansų rinkoms – visada galimybių metas

Aišku yra tiek, kad ekonomikos nuosmukis neišvengiamas, jį lydės viso ūkio recesija, nedarbo augimas bei aukšta infliacija, kurios metu vienas svarbiausių rizikos mažinimo veiksnių - grynųjų pinigų įdarbinimas. Akivaizdu, kad ekonomikos nuosmukio metu grynųjų pinigų populiarumas, kaip investicinė priemonė, visai nuslūgsta. Taigi, svarbu pajausti prie kurios naujos turto klasės prisiglausti, kuri bent kiek arčiau judėtų kartu su infliacija. Tačiau, kai infliacija muša rekordus – ši užduotis tikrai ne iš lengvųjų.

Investicijų sektorius tuo ir ypatingas -  jame visada yra galimybių, nepriklausomai koks ekonominis ciklas bebūtų. Svarbu turėti sistemingą, nuoseklią ir diversifikuotą strategiją, pagal kurią investuojamos lėšos. Portfelio pasiskirstymas turėti būti kiek galima įvairesnis, pradedant nuo skirtingų geografijų, sektorių, skirtingų priemonių bei valiutų, ir baigiant skirtingais terminais.

Pavyzdžiui, įvertinus technologijų sektoriaus kainų kritimą per šiuos metus, galima sakyti kad pats sektorius yra patrauklus, tačiau kartu ir rizikingas, nes tiesiogiai veikiamas žaliavų trūkumo, ar tiekimo grandinių sutrikimų.

Po Europoje kilusio karo matyti, kad smarkiai iššokusios naftos kainos veikia visą energetikos sektorių. Kainų atžvilgiu, šis išgyvena savo geriausius laikus, tiksliau aukščiausias kainas ir mažai tikėtina, kad pigs bent jau ateinančius kelerius metus.

Tačiau investuoti aklai tikrai nepatartina. Kievienas investuotojas privalo įsivertinti įmonių pelningumą, realiai generuojamas pajamas, o ne tik norą ar lūkestį užsidirbti ir, be abejonės, būtina diversifikuoti savo investicinį portfelį į kuo įvairesnius segmentus.

Teorija prasilenkia su praktika – kuo ši situacija yra neeilinė

Istoriškai vertinant, stagfliacijos metu  gerus rezultatus rodė energetikos sektorius, žemės ūkio produktai, žaliaviniai metalai ir brangieji metalai. Tokios žaliavos kaip auksas, nafta ir industriniai metalai rodė geresnius rezultatus stagfliacijos laikotarpiu 1970 m., palyginus su JAV akcijomis.

Tačiau būtina paminėti, kad tuo metu JAV dolerio kursas silpo, palyginus su kitomis valiutomis, o šiuo metu mes turime priešingą situaciją. Euro kursas prieš JAV dolerį nusmuko apie 15 proc. per metus laiko ir panašu, neketina labai skubėti atgal į 1, 22 JAV dolerių už eurą lygį.

Dabartinė situacija yra neeilinė, tad ir į investicijas reikėtų žiūrėti ypatingai atsargiai. Šiuo metu mes jau turime rekordines žaliavų kainas, tiek energetikos, tiek ir kitose aukščiau minėtuose sektoriuose.

Po ne vieno dešimtmečio, kai ekonomikos nuolatos augo kartu su augančia globalizacija, prekyba, investicijomis, ateities perspektyvos atrodo kur kas mažiau džiuginančios. Pandemija, vis aštrėjantys santykiai tarp pasaulio super ekonomikų JAV ir Kinijos, sankcijos Rusijai po pradėto karo Ukrainoje - visi šie veiksniai skatina atidžiai rinktis savo investicijas. Tačiau, kad ir kaip galėtų niūriai viskas atrodyti, finansų rinkos pilnos galimybių.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.

Apklausos „Geidžiamiausias darbdavys 2022“ dalyviams
„VŽ Mano pinigai“ 60 d. prenumerata NEMOKAMAI

Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki vasario 28 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

Banko „Citadele“ klientams
„VŽ Mano pinigai“ 3 mėn. prenumerata NEMOKAMAI

Citadele
Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki kovo 1 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasidinti
    pajamas?
  • Kaip neskausmingai
    sutaupyti?
  • Kaip išmintingai
    leisti pinigus?

Prenumeratos užsakymas

Mokėjimo būdai

Tinkamos kortelės:
svg
svg
svg
Norėdami mokėti pavedimu pagal iš anksto gautą sąskaitą, spauskite PRENUMERUOTI. Gavę jūsų duomenis išsiųsime Sąskaitą.

Jei turite klausimų, susisiekime: tel. +370 5 252 6408, 252 6330, e.paštu [email protected]

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
1 mėn.
6 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
kaina iki liepos 31 d.
Prenumerata 12 mėn.
36 Eur
72 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
Prenumerata 6 mėn.
23 Eur
36 Eur
(su PVM)
Mano pinigai
Prašome palaukti Prašome palaukti