Antradienį Finansų ministerija (FM) pristatė dvejus metus rengtą mokesčių pertvarkos paketą, kuriame dėmesys skirtas ir siūlomam „neutraliam investavimo instrumentui“ – investicinei sąskaitai. Ekspertai dalijasi savo pastebėjimais.
FM siūlo atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų, taikomų įmokoms į investicinį gyvybės draudimą ir III pakopos pensijų fondus. Siūlymas argumentuojamas 44 mln. Eur per metus siekiančia našta valstybės biudžetui, iš kurios naudą gauna, anot iniciatorių, „santykinai nedidelė grupė“.
„Manome, kad jos sukuria neteisingumą tarp skirtingų investavimo instrumentų, nes investavimo instrumentai yra pasirenkami labiau dėl valstybės taikomos lengvatos, ne dėl savo efektyvumo, konkurencingumo ar pridėtinės vertės, kurią vienas ar kitas instrumentas kuria“, – spaudos konferencijoje pristatant siūlomus pakeitimus sakė Gintarė Skaistė, Finansų ministrė.
GPM lengvatos dar būtų taikomos 10 metų sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, naujai sudarytoms sutartims GPM lengvata būtų nebetaikoma.
Rinkos dalyviai šmaikštauja, kad siūlomi pakeitimai itin paskatins investicinio gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų pardavimus.
Suinteresuotos pusės kritikuoja, kad esą gera investicinės sąskaitos idėja yra „suplakama“ su GPM lengvatos atsisakymu.
Savo ruožtu FM kartu teikiamus siūlymus traktuoja, kaip „vietoje GPM lengvatų“ siūlomą „neutralų investavimo instrumentą“ – investicinę sąskaitą.
„Gyventojas galėtų atsidaryti investicinę banke, deklaruoti, kad tai yra jo investicinė sąskaita ir turėdamas tokią sąskaitą galėtų investuoti į įvairius finansinius instrumentus, ir lengvata būtų taikoma visiems instrumentams vienoda ir tol, kol gyventojas pinigų iš sąskaitos neišsiimtų ir reinvestuotų jos viduje. Iki tol, kol pinigai neiškeliautų iš sąskaitos, pelnas iš sąskaitos būtų neapmokestinamas“, – aiškino G. Skaistė.
Investicinės sąskaitos modelis leistų sudengti iš investicijų gautą pelną su patirtais nuostoliais.
Kadangi tai yra mažmeniniams investuotojams skirtas instrumentas, siūloma riboti sumą, kurią galima įnešti į tokią sąskaitą, iki 10.000 Eur per metus.
Taip pat išliktų lengvata palūkanoms – per metus gaunamų palūkanų suma, neviršijanti 500 Eur, būtų neapmokestinama.
Siūlymus šioje srityje ministerija apibūdina kaip tokius, kuriais „atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, pakeičiant moderniu investavimo modeliu – investicine sąskaita“.
Marijus Kalesinskas, indeksinių pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“ vienas įkūrėjų, šeimos biuro „Genus Family Office“ partneris, prieš vertindamas, norėtų sužinoti daugiau smulkių detalių dėl siūlymų realizavimo, nes būtent „velnias ir slypės detalėse“ – koks būtų apmokestinimas taupančiajam sulaukus ir nesulaukus pensinio amžiaus, kokios tiksliai finansinės priemonės būtų įtrauktos į investicinę sąskaitą.
„Labai gerai, jeigu atsiras investicinė sąskaita, tačiau tai neturėtų būti priešinama su, tarkime, kaupimu pensijai trečioje pakopoje. Abu šie dalykai gali puikiai papildyti vienas kitą“, – sakė M. Kalesinskas, tiesa, patikslindamas, kad tai nebūtinai reiškia, kad GPM lengvata turėtų būti palikta.
Investicijų ekspertas ragina sprendimą dėl GPM lengvatos priimti išsiaiškinus, ar šioji leido pasiekti išsikeltus tikslus.
„Jeigu ta lengvata buvo skirta paskatinti, kad reikšminga dalis visuomenės pradėtų naudotis tokia priemone kaip III pakopos pensijų fondai ar investicinis gyvybės draudimas, tai dabar reiktų pasimatuoti, ar tą tikslą pasiekėme, – sako M. Kalesinskas. – Galbūt galima laikyti, kad jau reikšminga dalis visuomenės naudojasi šitomis priemonėmis ir daugiau to skatinti nebereikia.“
Kaip spaudos konferencijoje nurodė G. Skaistė, cituodama neseniai Lietuvos banko atlikto slapto pirkėjo tyrimo apie investicinio gyvybės draudimo pardavimą rezultatus, „labai dažnai šis produktas parduodamas žmonėms, kuriems yra neaktualus ir nereikalingas“.
„Dažniausiai siūloma valstybes lengvata, kaip grąža, kuri būtų gaunama iš šio finansinio instrumento. Tuo tarpu kiti finansiniai instrumentai yra nekonkurencingi šio instrumento atžvilgiu todėl, kad vienam instrumentui taikoma išskirtinė lengvata, kuri dar brangi valstybės biudžetui, – aiškino finansų ministrė. – Visiems finansiniams instrumentams turi būti vienoda lengvata, t. y. siūlomas investicinės sąskaitos modelis, kuris padengtų visus norinčius investuoti į skirtingus instrumentus vienodai.“
„Jeigu norima iš tiesų spręsti nekorektiško tarpininkavimo problemą, tai yra išrastas būdas ir jo reiktų siekti – nustatyti reikalavimus visuomet tarpininkams skaidriai atskleisti potencialiems klientams, kokį komisinį mokestį jie už vienas ar kitas paslaugas gauna. Šita problema išsispręstų. Nežinau, kodėl iki šiol tai nėra padaryta. Yra daugybė šalių, kuriose tokia praktika veikia“, – sako M. Kalesinskas.
Investicinio gyvybės draudimo klientai ir III pakopos pensijų fondų dalyviai per metus, pasinaudodami GPM lengvata gali susigrąžinti iki 300 Eur.
„Ši lengvata yra labai reikšminga žmonėms, kurie uždirba mažesnes pajamas ir vis tiek stengiasi pasiekti kažkokius taupymo tikslus ir gali atsidėti per mėnesį tik po 50 Eur. Šiuo atveju panaikinus lengvatas, tiems žmonėms sumažėtų galimybė siekti ilgalaikių tikslų“, – vertina finansų ekspertas.
Mokestinės lengvatos yra vienas pagrindinių argumentų asmeniniais finansų konsultantais prisistatantiems asmenims pardavinėjant vartotojams investicinį gyvybės draudimą ar III pakopos pensijų fondus.
„Tai padaro produktus gražesnius vien dėl mokestinės lengvatos, bet ne dėl jų efektyvumo, siūlomos grąžos. Visiškai pritariu, kad reiktų konkurencines sąlygas suvienodinti, – vertina Jekaterina Govina, finansų ekspertė. – Juo labiau, kad atsiranda naujų investicinių produktų, tas pats tarpusavio skolinimas, sutelktinis finansavimas, kurie atsistoja į nepatrauklaus produkto pusę ir neskatina gyventojų rinktis gal visai patrauklaus sprendimo.“
„Investicinės sąskaitos režimas skatina tų pinigų neišsiiminėti, jeigu investuoji, gauni uždarbį, dividendus, iš principo tau tos GPM prievolės nekyla. Tai reiškia, kad yra paskata tuos pinigus toliau laikyti ir sukti juos investicinėje sąskaitoje“, – argumentuoja J. Govina.
Ji prognozuoja, kad ilgainiui mokestiniai pakeitimai įneš į finansinių paslaugų rinką daugiau tvarkos, nes nebebus paskatų „žmogui siūlyto to, kas nenaudinga“.
„Blogis dabar yra, kad yra tiesiog grynas stūmimas tų produktų, kurie yra brangūs, kurie yra painūs žmogui, nes ten sunku išrišti, tai kiek jis galiausiai gauna, ir kurie pastatyti ant GPM lengvatos, kuri ir yra vienintelė nauda, kuri sugeneruoja kažkokį pelną“, – sako J. Govina.
Paskatos ilgalaikiam taupymui bei investavimui egzistuoja didelėje dalyje pasaulio šalių, kurių „valdžia sutinka, jog jos kuria naudą visuomenei – santaupų turintys žmonės senatvėje bus mažiau priklausomi nuo valstybės gebėjimo mokėti išmokas“, argumentuoja Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pasirinkę savarankiškai investuoti pensijai ir į specialiai tam atidarytą sąskaitą pervedę lėšų, gauna 25% paskatą iš valstybės – pervedus 2.000 GBP, iš viso investuojama 2.500 GBP, t. y. 500 GBP prisideda valstybė. Taip pat reiktų pažymėti, jog limitas – visos žmogaus metinės pajamos“, – aiškina V. Plunksnis.
Britų pavyzdį jis pasitelkia ir komentuodamas siūlomą investicinės sąskaitos modelį.
„Investicinėje sąskaitoje be kapitalo prieaugio mokesčio galima taupyti iki 20.000 GBP. Pagrindinis skirtumas nuo Lietuvoje siūlomo modelio – išsiimant lėšas, jos neapmokestinamos“, – sako V. Plunksnis, pastebėdamas, kad Lietuva su siūlomu investicinės sąskaitos modeliu „išradinėja dviratį“.
„Estijoje ir Latvijoje per investicinę sąskaitą taupomų lėšų suma nėra ribojama. Tuo tarpu Lietuvoje valdžia ketina apsikrauti papildomu administravimu – investuotojai turės pranešinėti, jeigu į šią sąskaitą įneš daugiau kaip 10.000 Eur per metus, sudėtingai skaičiuoti pajamų mokestį“, – sako V. Plunksnis, primindamas apie senas diskusijas dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo.
„Tačiau iš gerai veikiančių kaimynų pavyzdžių nesimokoma“, – kritikuoja Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Investicinė sąskaita smulkiesiems: prašo įteisinti 5 metus
- Kaip valstybė gyventojus skatina investuoti: 4 paskatos
- Mokestinės reformos siūlymai: kas keistųsi gaunantiems didesnes pajamas
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
