Investuojančių moterų per pandemiją smarkiai padaugėjo. Skaičiuojama, kad šiuo metu apie 42% moterų, investuojančių vertybinių popierių rinkoje, į ją įžengė per dvejus pastaruosius metus.
Remiantis populiarios investavimo platformos „eToro“ apklausa, maždaug dvi iš penkių dabartinių moterų investuoti ryžosi 2020–2021 m.
„Fidelity Investments“ apklausa rodo, kad pusė apklaustų moterų pandemijos metu pradėjo labiau domėtis investavimu.
„Žmonės turėjo daugiau laiko sužinoti, ką reiškia investuoti“, – sako Callie Cox, „eToro“ analitikė.
Lietuvoje pokyčiai taip pat matomi, nors statistikos, kiek moterų praėjusiais metais pradėjo investuoti, kol kas nėra.
Vyrų žymiai daugiau
Šių metų duomenų Lietuvos bankas (LB) kol kas neturi, aiškesnis vaizdas matysis tik metų viduryje, tačiau pernai investuojančių moterų buvo žymiai mažiau nei vyrų.
Lietuviai pernai turėjo daugiau kaip 233.000 vertybinių popierių sąskaitų, o aktyviai jomis naudojosi vos daugiau nei 42.000 gyventojų – apie 26.000 vyrų ir apie 16.000 moterų.
Sudarytų sandorių skaičiumi vyrai beveik 5 kartus lenkė moteris, o pagal turimų vertybinių popierių vertę – beveik 3 kartus.
Lietuvoje tipinis aktyviausias pagal sandorių skaičių ir daugiausia turto sukaupęs neprofesionalusis investuotojas yra 35–54 m. vyras.
„Tačiau moterys, pradėjusios investuoti, yra nuoseklesnės ir panašų aktyvumą išlaiko nepaisant amžiaus grupės“, – sako Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė.
Jaunos moterys taip pat pasyvesnės investuotojos. Mažiausiai pernai vertybinių popierių sandorių sudarė jaunimas iki 25 metų: vyrai sudarė 9.000 sandorių, moterys – vos 2.200 sandorių.
Investuojančių daugėja
Vytautas Plunksnis, „Invalda INVL“ privataus kapitalo departamento direktorius ir Investuotojų asociacijos įkūrėjas bei jos valdybos pirmininkas, sako, kad moterų investuotojų asociacijoje reikšmingai nepadaugėjo, tačiau apskritai naujų investuotojų bumą jis mato.
„Žmonės per pastaruosius kelerius metus tikrai pradėjo daugiau investuoti. Per pandemiją sukaupė daugiau pinigų ir galvojo, kur juos galėtų išleisti, nes kitaip suvalgo infliacija. Per metus lietuviai sukaupia kelis milijardus eurų, tad su jais būtina kažką daryti“, - sako investuotojas.
Vis dėlto jis nemano, kad Lietuvoje per ateinančius kelerius metus investavimo tradicijos bus tokios gilios, kaip, pavyzdžiui, JAV, kur investuoja daugiau nei pusė gyventojų.
„Statista“ duomenimis, 2021 m. akcijų rinkose investavo 55 % amerikiečių.
„Vis dar turime daugybę žmonių, kurie to nesupranta ir karta turi pasikeisti“, – mano V. Plunksnis.
Moterys investuoja sėkmingiau
Sigita Pranckėnaitė, bendrovės „Moore Mackonis“ partnerė ir aktyvi investuotoja, sako, kad tiek moterys, tiek vyrai aktyviau investuoti pradėjo turėdami daugiau laiko, dirbdami iš namų.
„Galvodami apie priežastis, kas galėjo paskatinti moteris daugiau investuoti, pirmiausia manome, kad per pandemiją visi praleidome daugiau laiko namuose, daugiau laiko buvo pasidomėti investavimu“, - sako ji.
S. Pranckėnaitė taip pat priduria, kad nemažai žmonių savo pinigus įdarbinti paskatino ne tik didelė infliacija, bet ir tvarumo aspektai.
„Tyrimai rodo, kad moterys dažnai investuodamos siekia ne pelno, o turi kitų tikslų, pavyzdžiui, pakeisti pasaulį, socialinių tikslų. Moterys investuoja ne tik pagal sektorius, bet ir pagal tai, kiek tos įmonės atitinka tvarumo standartus. Manau, kad ir ateityje tai moteris paskatins dar daugiau investuoti“, - teigia pašnekovė.
