Lietuvoje trūksta aiškaus opciono reguliavimo, ypatingai kiek tai susiję su akcininkų santykiais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutartyje išaiškino ir pateikė atsakymą į vieną dažniausių klausimų, kamavusį teisininkus, kad akcijų opciono sutartis nėra preliminarioji sutartis.
Kaip skelbiama kovo 10 d. LAT pranešime, LAT išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl opciono ir opciono sutarties sampratos, opciono sutarties ir preliminariosios sutarties santykio bei šalių sudaryto susitarimo dėl akcijų perleidimo ateityje kvalifikavimo.
Augustinas Mačionis, „Ellex Valiunas“ asocijuotas teisininkas, atkreipia dėmesį į tris svarbiausius aspektus:
Pirma, nors opciono sutarties Civiliniame kodekse neapibrėžia kaip atskiros sutarties rūšies, Civilinio kodekso normose nedraudžiama sutarties šalims sudaryti opciono sutarčių (susitarimų dėl opciono) ar į jas panašių sutarčių.
Ilgą laiką sudarant opciono sutartis teisininkams kildavo klausimai, kokiai sandorių rūšiai būtų priskiriamos opciono sutartys, ypatingai gąsdindavo tai, kad iš dalies opcionai yra panašūs į preliminarias sutartis ir teismų galėtų būti priskiriamos būtent šiai rūšiai.
Antra, LAT pripažino, jog preliminarios ir opciono sutartys turi tam tikrų panašumų, tačiau opciono sutartis nėra ir negali būti prilyginta preliminariajai sutarčiai.
Opciono sutarties pagrindu sukuriami santykiai negali būti priskirti prie ikisutartinių teisinių santykių. Toks teismo išaiškinimas praktikoje turi ypatingą reikšmę. Tai reiškia, kad jeigu opciono turėtojas pasinaudoja sutartyje įtvirtinta teise įsigyti opciono akcijas, pardavėjas privalo parduoti tokias akcijas.
Jeigu pardavėjas atsisako opciono sutartyje nustatytomis sąlygomis parduoti opciono akcijas, tai jis laikomas pažeidusiu opciono sutartį, o šios sutarties pažeidimas leidžia opciono turėtojui pasinaudoti visais Civilinio kodekso bendrosiose sutarčių teisės nuostatose įtvirtintais teisių gynybos būdais.
Taigi, opciono pirkėjas, priešingai negu preliminariosios sutarties atveju, turi teisę reikalauti įvykdyti opciono sutartį natūra. Preliminariosios sutarties atveju, pasibaigus nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, iš įsipareigojimo neįvykdžiusios šalies gali būti pareikalauta nuostolių atlyginimo.
Trečia, opciono sutartis gali būti sudaroma paprastos rašytinės formos ir notarinės formos reikalavimai, taikomi akcijų pirkimo – pardavimo sutartims, nėra taikomi.
Tokią poziciją teismas argumentavo tuo, jog įstatymuose notarinė sandorio forma yra taikoma sudarant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Opciono sutarties sudarymo metu nėra aišku, ar opciono turėtojas apskritai pasinaudos savo teise ateityje įgyti sutartyje nurodytą turtą. Tačiau vėlesnis opciono susitarimą įgyvendinantis sandoris turi būti sudaromas laikantis Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Taigi praktikoje opciono sutartis galėtų būti sudaryta paprastos rašytinės formos, o opciono turėtojui nusprendus įgyvendinti opcioną, opcioną įgyvendinanti akcijų pirkimo – pardavimo sutartis turėtų būti sudaroma notarinės formos arba kitu Civilinio Kodekso 1.74 str. numatytu būdu.
Reikia edukuoti
„Mano pinigai“ skelbė, kad įmonės akcijų opcionai – viena iš motyvacinių priemonių darbuotojams, galinčių paskatinti daugiau domėtis investavimu. Nepaisant to, kad dažniausiai jie skiriami aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, dėl investavimo tradicijų nebuvimo mūsų šalyje, bendrovės pačios juos edukuoja.
Lietuvoje veikia ne viena įmonė, darbuotojams siūlanti akcijų opcionų programas. Pavyzdžiui, tokia, kaip darbuotojų motyvavimo priemonė, nuo 2020 metų taikoma „INVL Technology“ įmonėse.
Kazimieras Tonkūnas, „INVL Technology“ vadovaujantysis partneris, sako, kad dalyvavimas akcijų opcionų programoje darbuotojus neretai paskatina daugiau domėtis investavimu. Kalbant bendrai jis atkreipia dėmesį, kad vis daugiau gyventojų šalyje tuo domisi. Tą įrodo ir padidėjęs investuotojų susidomėjimas „Nasdaq Vilnius“ biržos Papildomame sąraše kotiruojamos „INVL Technology“ akcijomis.
„Mes pastebėjome, kad yra labai daug atsiradusių privačių investuotojų. Kalbant apskirtai, manau, kad gyventojų sentimentas pradėti investuoti yra labai stiprus lyginant su tuo, kas buvo anksčiau. Ta prasme, skiriasi kartais“, – komentuoja jis.
Nepaisant to, didžiajai daliai šalies gyventojų trūksta finansinio raštingumo žinių, drąsos pradėti investuoti. Priešingai yra kitose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kur yra daug šeimų, investuojančių iš kartos į kartą, perduodančių žinias kitiems giminaičiams.
„Tuo metu mūsų visuomenėje nėra tokių įsišaknijusių investavimo tradicijų“, – sako K. Tonkūnas.
Opcionų suteikimo darbuotojams procese darbdaviai juos edukuoja.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Ekspertė atsako: kaip apmokestinami opcionai
- Ekspertas atsako: pajamų deklaravimas 2023 m. – ką reikia žinoti investuojantiems
- Opcionai darbuotojus motyvuoja, bet juos reikia ir edukuoti
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
