Pandemija išmokė taupyti ar infliacijos baimė išmokys investuoti?

Pandemija išmokė taupyti ar infliacijos baimė išmokys investuoti?
Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė

Turinys sukurtas reklamos užsakovo. „Manopinigai.vz.lt“ žurnalistai nedalyvavo kuriant šį turinį.

Verslo tribūna

Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, reikia pripažinti, kad su jos ekonominiais iššūkiais Lietuvos verslo įmonės ir gyventojai iki šiol tvarkėsi pakankamai sėkmingai. Šalies BVP jau viršijo prieš pandemiją buvusį lygį, namų ūkių indėliai pandemijos metais taip pat augo sparčiu tempu ir šiuo metu Lietuvos gyventojų santaupos yra pasiekusios rekordinę 20 mlrd. eurų sumą. Ir nors pagrindo manyti, kad ekonomika sustos augusi, neturime, optimizmą keičia stiprėjantis nerimas dėl seniai matytos infliacijos.

Pagrindo dėl to nerimauti yra. Po ilgo mažos infliacijos laikotarpio, trukusio nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės, infliacijos tempas ir jos pastovumas pernai tapo vienu didžiausių netikėtumų ekonomistams. Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse jau yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2008–2009 m. (vartotojų kainų augimas Lietuvoje viršijo 10 procentų) ir kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Tad būtent infliacija ir gali tapti svarbiausiu šių metų ekonomikos iššūkiu, nes daugėja ženklų, kad tai gali būti ne trumpalaikis įvairių pandemijos apribojimų ir išbalansavimų (darbuotojų trūkumo, pasaulinio tiekimo grandinių trikdžių ir pan.) nulemtas šuolis, bet ilgalaikis reiškinys. Energetikos krizė Europoje, politinės įtampos Rytų Europos regione, nesutarimai su Kinija – visa tai taip pat kelia papildomo nerimo.

Auganti infliacija yra ir įspėjamasis skambutis tiems, kas turi sukaupę santaupų, bet nėra pasirūpinę jų vertės išsaugojimu. Lėšų taupymas be jų vertės išsaugojimo netenka savo tikslo – kokia prasmė taupyti, jei rytoj už sutaupytus pinigus įsigysi mažiau, nei galėtum šiandien? Ir nors apie tai dažnas santaupų turintis žmogus susimąsto, veiksmų imasi retas – kai kurie renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes indėliai šiandieninėje žemų palūkanų aplinkoje neužtikrina pakankamos grąžos kompensuoti infliacijos poveikį. Kokia išeitis? Investavimas į vertybinius popierius.

Nors Lietuvoje ne pirmi metai daug kalbama apie investavimo priemones ir jų prieinamumą neprofesionaliems investuotojams, šia galimybe apsaugoti savo santaupas vis dar naudojasi labai nedidelė dalis gyventojų. Nuo to sulaiko ne tiek informacijos trūkumas, kiek įsitikinimas, kad ši veikla yra skirtas gerai su finansais susipažinusiems žmonėms ar kad ja verta užsiimti tik turint daug laisvų pinigų. Tą rodo ir statistika – tik apie 14 proc. Baltijos šalių gyventojų savo santaupas „įdarbina“ pasinaudodami įvairiomis finansinėmis priemonėmis, tuo metu pvz. Švedijoje tokių yra net 60 proc. gyventojų. Ekonomikoje niekaip nedalyvaujančių, neinvestuojamų pinigų dalis mūsų regione išlieka neproporcingai didelė.

Visgi priešingai populiariam įsitikinimui, norint investuoti finansų rinkose šiais laikais nereikia būti finansų specialistu. Ypač kai kalbame apie investavimą ne siekiant maksimalaus uždarbio (ir, atitinkamai, patiriant didžiausią riziką), bet norint uždirbti finansinę grąžą, kuri leistų kompensuoti infliaciją ir tokiu būdu išsaugoti finansinio turto vertę. Žinoma, kalbame ne apie visų santaupų investavimą – 3–6 mėn. pajamų dydžio atsargos turi būti neliečiamos.

Abejonės dėl (ne)tinkamo laiko – turbūt yra antras pagal populiarumą pasiteisinimas, kodėl santaupų turintys žmonės jų neinvestuoja. Visada galima rasti priežasčių, kodėl dabar netinkamas laikas: akcijų vertė per ilgai kilo, baiminatės ekonomikos krizės, prasidėjo ekonomikos nuosmukis ir kt. Visgi turėtume atminti, kad investavimas yra ilgalaikė veikla. Laikas, kurį praleisite rinkoje, galutiniam rezultatui bus kur kas svarbesnis negu vaikymasis tinkamiausio momento. Ir, ko gero, tinkamiausio momento suplanuoti nepavyks – tik atsigręžę atgal galėsite įvertinti, kuris etapas buvo sėkmingas. Tad ir tinkamiausias atsakymas į klausimą, kada geriausias laikas pradėti investuoti, ko gero, būtų „vakar“.

Nuo ko pradėti? Jei jau pasiryžote, geriausia pradedantiesiems pradėti nuo ne pernelyg rizikingų produktų – pavyzdžiui, nuo investicijų į subalansuotus investicinius fondus. Nedideles turimas pinigų sumas saugiau investuoti būtent į fondus, kurių valdomas turtas yra diversifikuotas. Tokios investicijos yra labiau apsaugotos nuo rinkos svyravimų ir gali užtikrinti stabilesnę investicinę grąžą. Tokie fondai apima skirtingo rizikos lygio investicijas – nuo akcijų iki obligacijų, o investicijos į juos prasideda nuo kelių dešimčių eurų. Galima rinktis iš daugybės įvairių fondų, pradedant nuo nepatyrusių investuotojų labiausiai pamėgtų nebrangių indeksų fondų ir baigiant aktyviai valdomais akcijų ir obligacijų fondais.

Prieš pradėdami, ypač jei nuspręsite investuoti periodiškai nedidelėmis sumomis, išsinagrinėkite, kokie jums bus taikomi mokesčiai – įsitikinkite, kad jie nėra neproporcingai dideli tikėtinos grąžos atžvilgiu. „Citadele“ investavimo specialistai rekomenduoja rinktis tokius sandorius, kurių komisinis mokestis neviršija 1 proc. sandorio vertės.

Kita vertus, daugėja įvairių platformų ir programėlių, kurios leidžia pradėti investuoti itin paprastai – be jokių mokesčių ar taiko dideles nuolaidas neprofesionaliems investuotojams. Visgi prieš pasirenkant investavimo platformą, verta pasidomėti ne tik įkainiais ir nuolaidomis, bet ir, kaip, kur ir kas saugos jūsų pinigus ir vertybinius popierius. Ar jie bus saugomi banke, kuriam taikomi ES standartai, reglamentuojantys vertybinių popierių laikymą, indėlių garantijas, ar pervedami ir saugomi jums nežinomų tarpininkų.

Jei tik pradedate investuoti, pradžioje skirkite tik tokią sumą, kurią praradus neteks gailėtis. Bet kokiu atveju tai bus naudinga pamoka pamatyti, kaip veikia finansų rinka ir vyksta prekyba vertybiniais popieriais – ne vien tai, ką skaitėte knygose ar kituose šaltiniuose.

Ilgainiui didinant investicijų apimtį, verta pasirūpinti savo investicijų portfelio diversifikavimu. Kiek skirtingų įmonių akcijų reikia įsigyti, kad portfelį galėtumėte vadinti diversifikuotu? Vieno atsakymo nėra, bet jų turėtų būti bent 10–15. Be to, portfelį turėtų sudaryti įmonės iš skirtingų ūkio sektorių ir geografinių regionų. Tačiau portfelio tik diversifikuoti nepakanka – jis turi būti subalansuotas. Nuosavybės vertybinių popierių riziką reikia subalansuoti su vertybiniais popieriais, kurių kaina įvairiuose ekonominio ciklo taškuose juda priešingai nei akcijų kaina. Subalansuotas portfelis geriau atlaikys finansinių rinkų audras ir sukels mažiau įtampos.

Pradedantys investuotojai taip pat turėtų kritiškai vertinti greitos investicinės grąžos pažadus, o abejojant dėl tinkamiausio sprendimo, nepasitikint savo investavimo žiniomis visuomet verta pasikonsultuoti su specialistais.

Apklausos „Geidžiamiausias darbdavys 2022“ dalyviams
„VŽ Mano pinigai“ 60 d. prenumerata NEMOKAMAI

Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki vasario 28 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

Banko „Citadele“ klientams
„VŽ Mano pinigai“ 3 mėn. prenumerata NEMOKAMAI

Citadele
Jus dominanti sritis
Pasiūlymu galima pasinaudoti vieną kartą. Pasiūlymas galioja iki kovo 1 d.

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasidinti
    pajamas?
  • Kaip neskausmingai
    sutaupyti?
  • Kaip išmintingai
    leisti pinigus?

Prenumeratos užsakymas

Mokėjimo būdai

Tinkamos kortelės:
svg
svg
svg
Norėdami mokėti pavedimu pagal iš anksto gautą sąskaitą, spauskite PRENUMERUOTI. Gavę jūsų duomenis išsiųsime Sąskaitą.

Jei turite klausimų, susisiekime: tel. +370 5 252 6408, 252 6330, e.paštu [email protected]

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
1 mėn.
6 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
iki gegužės 25 d.
47 Eur
72 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie asmeninius ir šeimos finansus

  • Kaip pasididinti pajamas?
  • Kaip neskausmingai sutaupyti?
  • Kaip išmintingai leisti pinigus?
0 Eur
72 Eur
(su PVM)
Mano pinigai
Prašome palaukti Prašome palaukti