„Kas skolinasi, tas eina vieną kartą, o kas nori atsiimti, eina šimtą kartų“ – tokią liaudies išmintį cituoja antstoliai, pabrėždami, kad šių žodžių tikrumu kasdien įsitikina daugybė kreditorių. Į klausimus, ką daryti, kad skola netaptų beviltiška arba, kad neprireiktų didžiulių pastangų pinigams susigrąžinti, atsako antstolis, Antstolių garbės teismo pirmininkas, Irmantas Gaidelis.
Kai skoliname pinigus nepažįstamam asmeniui dažniausiai kreipiamės konsultacijos į teisininką, kad šis patartų, kaip teisingai įforminti tarpusavio paskolinius santykius. Tačiau skolindami draugui ar giminaičiui, ne visada sureikšminame sutarties formos reikalavimus.
Daugiau finansų ir investavimo temų ieškokite specialioje rubrikoje „Ekspertas atsako“.
Gerai, jei viskas baigiasi gerai ir pusbrolis ar draugas pinigus grąžina, tačiau yra dar vienas posakis, kuris irgi žinomas ne veltui: nori prarasti draugą – paskolink jam pinigų.
Taigi, ką svarbu žinoti apie paskolas, kad atėjus laikui atgauti pinigus, neliktume prie suskilusios geldos?
Skolinimas turi būti rašytinis
Visų pirma, visos paskolos sutartys virš 600 Eur tarp fizinių asmenų turi būti rašytinės. Jeigu viena sutarties šalis yra juridinis asmuo – visos sutartys turi būti rašytinės, nepriklausomai nuo sumos.
Labai svarbu, kad sutartyje atsispindėtų pinigų perdavimo ir gavimo faktas. Sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento.
Taip pat svarbu žinoti, kad skolinant virš 3.000 Eur grynaisiais, sutartis turi būti patvirtinta notarine tvarka. Pasirašant paprastą paskolos sutartį joje turi būti nurodyta, kas, kam ir kiek skolina, kad paskolos gavėjas pinigus gavo ir kaip privalo grąžinti. Sutartyje gali būti sutariama ir dėl palūkanų dydžio ar paskolos panaudojimo tikslo.
Jeigu paskolinote pinigus ir nesudarėte rašytinės sutarties, atgauti skolą bus sudėtingiau – ne tik teks kreiptis į teismą, bet ir įrodyti pinigų perdavimo faktą, o neįrodžius šios aplinkybės, neverta tikėtis palankaus rezultato.
Ką verta žinoti prieš skolinant?
Visada verta pagalvoti apie dokumentus ir įrodymus, kurių gali prireikti tuo atveju, jeigu skola nebus grąžinta geranoriškai. Kai norima užfiksuoti skolinius įsipareigojimus tarp draugų, kaimynų ar pažįstamų, vietoj skolos raštelio naudingiau pasirašyti paprastąjį vekselį.
Turint vekselį, nebereikia kreiptis į teismą, kad skola būtų išieškoma priverstine tvarka. Tai neginčytinas skolos dokumentas ir būtent todėl pasirašinėti vekselius reikia labai apdairiai – tik atidžiai perskaičius ir gerai išsiaiškinus visas galimas pasekmes.
Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui.
Suėjus mokėjimo terminui, kreditorius per keletą dienų turi išsiųsti vekselio davėjui pranešimą, kad jis privalo sumokėti skolą. Jeigu ir po to neatsiskaitoma, ilgai nedelsiant reikėtų kreiptis į notarą, kuris išduoda vykdomąjį įrašą skolai išieškoti. Tokį dokumentą pateikus antstoliui, pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.
Jeigu pinigai buvo paskolinti pasikliaujant tik garbės žodžiu ir skolininkas jų negrąžina, vienintelė galimybė inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą būtų skolos prisiteisimas teisme. Galbūt skolinimo faktą galima įrodinėti pasitelkiant liudytojus, banko pavedimų kopijas ar kitus dokumentus.
Vekseliai pranašesni už skolos raštelius
Tiek skolos raštelis, tiek vekselis yra dokumentas, patvirtinantis kreditoriaus teisę atgauti paskolintus pinigus, tačiau nustatytos formos ir turinio vekselio turėjimas leidžia išvengti ne tik bylinėjimosi teisme, bet ir sutrumpina skolos atgavimo kelią
Tuo tarpu skolos raštelis viso labo yra tik pagrindas kreiptis į teismą.
Tiek vekselį, tiek skolos raštelį galima surašyti ranka ant paprasto popieriaus lapo, o notarinis šių dokumentų patvirtinimas reikalingas tik skolinant didesnės pinigų sumas. Surašant vekselį svarbiausia, kad jame būtų visi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje nurodyti rekvizitai: tai žodžiai „paprastasis vekselis“, besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, asmens vardas, pavardė, kuriam turi būti sumokėta, vekselio išrašymo vieta ir data bei paprastąjį vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) parašas.
Vekselyje pravartu detaliai nurodyti, kokia konkreti prievolė ar skola užtikrinama pasirašomu dokumentu. Tai padeda išvengti galimo kreditorių piktnaudžiavimo, nes pasitaiko atvejų, kai reikalaujama tą pačią skolą sumokėti du kartus: pagal kokią nors anksčiau pasirašytą sutartį ir pagal tai pačiai pinigų sumai išduotą vekselį. Sumokėjus skolą pagal vekselį, iš vekselio turėtojo (kreditoriaus) derėtų pareikalauti atitinkamo pakvitavimo, patvirtinančio, kad prievolė jau įvykdyta.
Skola – ne sūris, jos brandinti nereikia
Sėkmingu skolų išieškojimu dažniau džiaugiasi tie, kurie imasi veiksmų nedelsdami. Pagal statistiką naujų skolų išieškoma 3-4 kartus daugiau už įsisenėjusias skolas.
Laikui bėgant, skolininko finansinė padėtis gali tiek pablogėti, kad išieškoti skolų tiesiog nebebus galimybių. Taip gali atsitikti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl to, kad skolininkas netenka darbo arba dėl tol kad jo turtas realizuojamas dengiant kitas skolas ir t.t.).
Tačiau skolininkas gali ir sąmoningai vengti vykdyti savo prievoles (tokiais atvejais skolininko vardu registruotas turtas perleidžiamas tretiesiems asmenims, slepiamos pajamos, nutraukiama individualių įmonių veikla ir pan.).
Ar gali padėti antstolis, jeigu skola dar nepriteista?
Gali, jeigu problemai spręsti pakanka nepriverstinių teisinių priemonių. Tokiais atvejais antstolis teikia tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugą. Paprasčiau tariant, tai ikiteisminis skolų išieškojimas.
Dažnai skolininką „atveda į protą“ vos vienas perspėjimo laiškas ir siūlymas geranoriškai atsiskaityti su kreditoriumi. Asmuo įvertina, kad neatsiskaičius jo lauktų priverstinio išieškojimo procesas, kai areštuojamos sąskaitos ir taikomos kitos suvaržančios priemonės.
Kaip prisiteisti skolą?
Pirmiausia būtina susirinkti dokumentus kurie pagrindžia skolą. Tai gali būti įvairios sutartys (paslaugų, nuomos, pirkimo – pardavimo ir kt.), PVM sąskaitos-faktūros, įvairios pretenzijos ar reikalavimai su raginimu grąžinti skolą, asmenų susirašinėjimai, kiti dokumentai.
Galimi 3 skolų prisiteisimo būdai:
- Kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo
- Reikšti ieškinį dokumentinio proceso tvarka
- Reikšti ieškinį bendrąją tvarka
Pigiausias ir greičiausias skolos išieškojimo kelias – pateikti pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo – šiuo atveju teismas priteisia skolą formaliai patikrinęs įrodymus. Tačiau teismo įsakymo procedūros privaloma sąlyga – skolininko informavimas.
Kaip skubiai reikia kreiptis į antstolį, jei nevykdomas teismo sprendimas?
Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas nedelsiant. Jeigu asmuo po teismo ar kitos institucijos sprendimo per įstatyme įtvirtintus terminus geranoriškai nesumoka skolos, sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
Antstolio atliekamas priverstinis sprendimų vykdymas yra paskutinė teisingumo vykdymo priemonė. Ji taikoma tada, kai asmuo laiku neįvykdo savo prievolės ir nepasinaudoja įstatymų suteikiamomis galimybėmis atidėti skolos mokėjimą ar išdėstyti jį dalimis.
Bendrasis vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams senaties terminas yra 5 metai.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Ekspertas atsako: ar dabar laikas pirkti būstą
- Ekspertė atsako: ką daryti su 1.000 Eur premija
- Ekspertė atsako: ar reikia Lietuvoje mokėti mokesčius už dividendus iš JAV akcijų, jei sumokėjau ten
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
