Lietuviai ir latviai šiuo metu už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse, tačiau Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys rodo, kad Lietuvos būsto paskolų turėtojai per paskutiniuosius 10 metų mokėjo vienas mažiausių palūkanų normų euro zonoje.
ECB duomenimis, 2022 m. pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5%, kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7%, euro zonos vidurkis buvo 1,8%, o Vokietijoje – vos 1,7%. Pabrėžtina, kad čia kalba eina ne tik apie naujai išduodamas, bet visas iki šiol šiose šalyse išduotas būsto paskolas, skelbiama „Swedbank“ pranešime spaudai.
Nerijus Mačiulis, vyriausiasis banko ekonomistas, sako, kad tokie dideli palūkanų normų skirtumai susidarė dėl to, kad skirtingose šalyse gyventojai priima skirtingus sprendimus – fiksuoti ar nefiksuoti būsto paskolų palūkanas. Beveik visos Lietuvoje išduotų būsto paskolų palūkanos yra kintamos, tai yra, susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis EURIBOR.
„Dėl šios priežasties tais laikotarpiais, kai ECB kelia bazines palūkanų normas, gyventojai, turintys paskolas su kintamomis palūkanomis, didėjančią pinigų kainą pajaučia iš karto, o bent keliems metams fiksavusių palūkanas šis pokytis kurį laiką nejaučiamas. Ir priešingai – kai rinkos palūkanų normos krenta, visą naudą akimirksniu pasiima už kintamas palūkanas pasiskolinę gyventojai, o turintys fiksuotas palūkanas paskolų pigimo nejaučia“, – aiškina jis.
Ekonomisto teigimu, lyginant būsto paskolų kainą tiksliau yra analizuoti ne momentinį vaizdą, o bent ilgesnio laikotarpio vidutines gyventojų mokamas palūkanas.
„Ir čia paaiškėja daugeliui greičiausiai netikėtas faktas – ECB duomenys rodo, kad Lietuvos būsto paskolų turėtojai per paskutiniuosius 10 metų mokėjo vienas mažiausių palūkanų normų euro zonoje“, – komentuoja N. Mačiulis.
Statistika rodo, kad per minėtą laikotarpį vidutinės būsto paskolų palūkanos Vokietijoje siekė 2,78%, Prancūzijoje 2,43%, euro zonos vidurkis – 2,42%, o Lietuvoje ir Estijoje – tik 1,9%.
Pasirinkę nefiksuoti būsto paskolų palūkanų lietuviai pasiėmė visą žemų palūkanų dešimtmečio naudą, kuria negalėjo pilnai mėgautis, pavyzdžiui, palūkanų normas fiksavę vokiečiai ar prancūzai.
Vis dėlto tai nereiškia, kad pasirinkimas nefiksuoti būsto palūkanų visada yra optimalus. Į palūkanų normų fiksavimą reikia žiūrėti kaip į apsidraudimą nuo netikėtumų – tai ypač aktualu tiems gyventojams, kuriems palūkanų normų padidėjimas gali išbalansuoti šeimos finansus.
Lietuvių pasirinkimas nefiksuoti palūkanų nėra išskirtinis. Labai panaši situacija yra ir kitose Baltijos šalyse, bei, pavyzdžiui, Norvegijoje, Australijoje ar Lenkijoje.
Tuo metu kitose šalyse populiaresnis palūkanų normų fiksavimas, kuris apima bent dalį būsto paskolos trukmės laikotarpio. Tarp šių šalių yra JAV, JK, Olandija, Prancūzija, kur beveik visų būsto paskolų palūkanos fiksuojamos bent keleriems metams.
Kodėl palūkanas užfiksuoja retai
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai suteikia galimybę apibrėžtam laikotarpiui užfiksuoti palūkanų normas, tačiau gyventojai tokia galimybe naudojasi retai.
N. Mačiulis pastebi, kad dažnai gyventojai galvoja, kad palūkanų normų fiksavimas reiškia, jog bet kuriuo momentu galima pasirinkti tuo metu galiojančio EURIBOR „užšaldymą“. Tačiau tokios finansų alchemijos nebūna – palūkanų fiksavimas įmanomas ne tuometiniame palūkanų normų lygyje, o ten, kur rinkos prognozuoja jų vidutinį lygį pasirinktame ateities periode. Ir jį parodo išvestiniai finansų instrumentai – palūkanų normų apsikeitimo sandoriai (angl. interest rate swap)
„Pavyzdžiui, šiuo metu rinkose susiformavęs lūkestis, kad palūkanų normos vasarą pasieks piką, o kitais metais jos jau pradės mažėti. Todėl kintamą palūkanų normų dalį 5 metų laikotarpiui galima fiksuoti ties maždaug 3% lygiu – arti to, kokia šiuo metu yra 6 mėnesių EURIBOR norma“, – aiškina jis.
„Mano pinigai“ skelbė, kad 6 mėnesių EURIBOR kirto 3% pirmą kartą nuo 2008 m. pabaigos. Vasario 1 d. duomenimis šios trukmės EURIBOR pasiekė 3,009%.
Pirmą vasario ketvirtadienį ECB padidino bazinę palūkanų normą dar 50 bazinių punktų bei pažadėjo dar vieną tokį žingsnį į viršų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nuo nuo vasario 8 d. didinamos iki atitinkamai 3%, 3,25% ir 2,5%.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį į išryškėjančią dilemą, dėl kurios daugelyje šalių palūkanų fiksavimo alternatyva gyventojams neatrodo patraukli.
„Jei kitais metais ECB sumažins palūkanų normas vienu procentiniu punktu, ir tai yra labai tikėtinas scenarijus − palūkanų normas fiksavęs gyventojas mokės didesnes palūkanas nei rinkos, ir tikriausiai nebus laimingas“, – teigia jis.
Ekonomistas apibendrina, kad esant tokioms aplinkybėms, būtume panašioje situacijoje, kokioje dabar esame elektros rinkoje – dalis gyventojų fiksavo elektros kainą gerokai aukštesniame lygyje nei dabartinė rinkos kaina, jaučiasi apgauti ir tikisi kompensacijų iš valstybės biudžeto.
„Labai tikėtina, kad didelei daliai gyventojų fiksavus palūkanų normas nepatraukliame lygyje, galėtume atsidurti panašioje situacijoje“, – komentuoja N. Mačiulis.
Sureagavo ministrė
Ketvirtadienį Gintarė Skaistė, Finansų ministrė, „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas, kai kitose Europos šalyse, pasak jos, 58% žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.
„Absoliuti dalis Lietuvoje paskolas imančių žmonių ima jas nefiksuotomis palūkanomis, prisiriša prie EURIBOR, kurį nustato Europos Centrinis Bankas (ECB), tuo tarpu žvelgiant į visą Europą, dauguma žmonių ima fiksuotas palūkanas, supranta, kad gali EURIBOR svyruoti, kilti ir mažėti, todėl jie linkę turėti labiau prognozuojamas palūkanų normas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, kartu su Lietuvos banku planuojama atidžiau įvertinti, kodėl žmonės Lietuvoje linkę labiau rinktis nefiksuotas palūkanas: „Pirmadienį organizuojame Finansų rinkų patariamąją tarybą, turbūt apžvelgsime finansų sektoriaus situaciją giliau“.
Ministrės teigimu, nuo 2009 metų finansų krizės buvo sugriežtinti atsakingo skolinimosi nuostatai, todėl šiuo metu bankams teikiant būsto paskolas įvertinamas ir tam tikras šoko scenarijus, jei palūkanos pakiltų iki 5 procentų.
„Šiuo metu ta riba dar nėra pasiekta, bet žmonių galimybės mokėti palūkanas įvertinamos prie to rizikingo scenarijaus“, – sakė G. Skaistė.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Ekspertės atsako: grąžinant paskolą, dėl EURIBOR pokyčių banko marža kisti negali
- Ekspertės atsako: 2023 m. planuoju imti būsto paskolą, ko tikėtis
- Pirmo būsto pirkimas su paskola: kokių klaidų nedaryti, EURIBOR vaidmuo
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
