„Euribor“ palūkanų normai perkopus nulį, gyventojams teks mokėti didesnes mėnesio įmokas už būsto paskolas. Ekspertai pateikia skaičiavimus.

Dėl sparčiai augančios infliacijos Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet jau padidino bazinę palūkanų normą ir „Euribor“ reikšmę stumtelėjo virš 0 ribos. Finansų rinkų dalyviai prognozuoja, kad „Euribor“ šių metų pabaigoje gali kilti iki 1%, o kitų metų pabaigoje – net iki 2%.

Remiantis ECB duomenimis, pinigų politika priklausys nuo infliacijos dydžio ir valdančiosios tarybos nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo. Istoriškai aukščiausias 6 mėn. „Euribor“ dydis buvo pakilęs iki 5,5%.

„Euribor“ pokyčius lemia pasikeitimai pasaulio rinkose, tas jaučiasi visose gyvenimo srityse. Svyravimai šį kartą užkliudė ir palūkanų normas, tą po ilgos pertraukos pajaus paskolas turintys žmonės“, – pranešime spaudai cituojama Žydra Rakauskaitė, „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė.

„Luminor“ paskaičiavo, kaip „Euribor“ didėjimas galėtų nulemti mėnesines skirtingų paskolų įmokas.

Šiuo metu minėtame banke vidutinė būsto paskolos suma yra apie 93.000 Eur. Jei „Euribor“ pakiltų nuo 0 iki 1%, vidutinė paskolos įmoka išaugtų apytiksliai nuo 40 iki 60 Eur. Kiek konkrečiai padidėtų įmoka, priklauso nuo turimos paskolos maržos ir paskolos termino.

[infogram id="b5c24483-8d52-4de6-a131-35aad94a92b7" prefix="eoj" format="interactive" title="Manopinigai.lt. Kaip Euribor didėjimas galėtų nulemti mėnesines paskolų įmokas?"]

Pakils iki 2%?

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, teigia, kad siekiant pažaboti infliaciją, kaip tai šiuo metu vertina rinkos, palūkanų norma turėtų pakilti iki 2%.

„Rinkose stebima, kad tam, kad infliacija grįžtų į įprastus lygius, tai palūkanų norma turi pasiekti apie 2 procentinius punktus. Tačiau čia kalbu, kad ji tokia turėtų tapti per keletą metų“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

G. Šimkus pabrėžia, kad tai yra rinkų lūkesčiai, o ECB sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas.

Istoriškai vidutinės palūkanos iki 2008 m. finansų krizės svyravo apie 4%.

Kredito palūkanas sudaro banko marža ir tarpbankinė palūkanų norma (pvz. „Euribor“), kuri atspindi lūkesčius dėl centrinio banko nustatomos bazinės palūkanų normos dydžio.

ECB palūkanas didinti numato liepą, taip pat rugsėjį ir vėlesniais mėnesiais nuo šiuo metų bankų indėliams taikomos neigiamos 0,5% palūkanų normos.

Gegužę infliacija euro zonoje pakilo iki 8,1% ir buvo keturis kartus aukštesnė nei ECB siektina 2% infliacija. Kainų lygis Lietuvoje gegužę pakilo iki 18,5% ir buvo vienas aukščiausių euro zonoje. Plačiau skaitykite ČIA.

TAIP PAT SKAITYKITE: