Pirmasis šių metų ketvirtis kaupiantiems pensijai buvo liūdnas, visi fondai fiksavo minusinę grąžą.
Be abejo, didžiausią įtaką tam turėjo Ukrainoje vykstantis Rusijos sukeltas karas. Investuotojams, įskaitant tuos, kurie investuoja į pensijų fondus, tai sukėlė nerimo dėl jų investicijų likimo.
Daugiau apie pensijų fondų rezultatus galite skaityti ČIA.
Trys scenarijai
Ekonomistai numato kelis galimus dabartinės situacijos scenarijus. Jeigu karą pakankamai greitai laimėtų Ukraina, tikėtina, kad padėtis turėtų pakankamai greitai atsistatyti. Jei konfliktas užstrigtų ir užsitęstų, Europos ekonomikai atsigauti ir pradėti kilti galėtų prireikti ir daugiau laiko. Ukrainai pralaimėjus, greičiausiai lauktų ilgas ir lėtas ekonomikos atsigavimas, teigiama „Luminor“ išplatintame pranešime.
„Nors negalime numatyti ateities remdamiesi praeities įvykiais, istoriniai pavyzdžiai, ko gero, yra geriausia ir patikimiausia šiuo metu turima mūsų vertinimo priemonė. Praeitis rodo, kad akcijų rinkoms, o su jomis ir pensijų fondams, bangavimas yra būdingas, tačiau per ilgą laikotarpį, svyravimai yra linkę išsilyginti. Tik nežinome, kokio ilgio ir gylio bus ši banga“, – sako Darius Svidleras, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas
Prieš prasidedant agresijai Ukrainoje, pensijų ir investicinių fondų valdytojai jau buvo priėmę svarbius sprendimus, kurie padėtų sušvelninti svyravimus rinkos korekcijų metu, sako banko ekspertas.
„Pavyzdžiui, jau nuo šių metų pradžios valdytojai mažino investicijas į didesnės rizikos finansinius įrankius – akcijų dalis buvo šiek tiek sumažinta, o dalis investicijų buvo nukreiptos į komunalinių paslaugų, sveikatos apsaugos, energetikos sektorius. Jų rezultatai rinkos korekcijų metu įprastai būna santykinai geresni nei kitų segmentų. Kilus karui, nuspręsta sumažinti rizikingų investicijų dalį, mažinant Europos akcijų pozicijas“,- sako D. Svidleras.
Asmeninį sprendimą lemia individuali situacija
Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė, pabrėžia, kad rinkų svyravimai net ir ramiu laikotarpiu yra neišvengiami.
„Į antros arba trečios pakopos pensijų fondus investuojantiems žmonėms, kuriems yra likusios kelios dešimtys metų iki pensijos, bet kuriuo atveju reikėtų orientuotis į ilgalaikę grąžą. Vidutinė akcijų grąža istorinėje perspektyvoje per 30 m., su visais finansų rinkų nuosmukiais, siekdavo apie 7%“, – sako L. Načajienė.
Žmonėms, kuriems iki išėjimo į pensiją yra likę sąlyginai nedaug laiko, net ir įprastai rekomenduojama investuoti į konservatyvesnius, mažiau svyruojančius pensijų fondus. Tad jų sukauptos pensijos vertei ar pensijos kaupimui pastarieji įvykiai turės sąlyginai mažesnę įtaką, nes kaupiant antroje pakopoje vyresniems žmonėms fondų valdytojai sudaro konservatyvesnius portfelius.
„Kalbant apie trečią pakopą, kaupimas joje yra savarankiškas, tačiau asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau laiko, taip pat visada yra rekomenduojama rinktis konservatyvesnius fondus. Šio principo besilaikantys kaupiantieji ryškių praradimų veikiausiai nepatirs. Tiesa, kaupiant pensijų fonduose investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, todėl visada ir reikia atsižvelgti į investavimo riziką“, – pažymi pensijų ekspertė.
