Kiekvienam dirbančiajam ekspertai rekomenduoja bent kas mėnesį dalį pajamų atidėti pensijai. Būdų, kaip tai daryti, yra ne vienas, įskaitant kaupimą II ir/ar III pensijų pakopos fonduose. O kiek pinigų tam reikėtų skirti?
Maždaug kas antras darbingo amžiaus šalies gyventojas (48%) į pensiją norėtų išeiti, sukaupęs daugiau kaip 100.000 Eur papildomų lėšų, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
„Šalies gyventojai gana pagrįstai įvardija sukauptos pensijos sumos dydį, kurios reikėtų išėjus į pensiją − papildomas 100.000 Eur leistų pajamas pensijoje padidinti apie 400 Eur. Tokiu atveju pridėjus „Sodros“ mokamą vidutinę pensiją ir II pakopos išmokas, būtų galima užsitikrinti šalies vidutiniam atlyginimui prilygstančias pajamas senatvėje“, – pranešime spaudai cituojamas Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Jis priduria, kad pagrindinis iššūkis siekiant šio tikslo – tai, kad papildomai pensijai be II pakopos kaupia tik maždaug kas ketvirtas darbingo amžiaus šalies gyventojas. 11% iš jų kaupia III pakopoje, 14% pensijai kaupia kitu būdu.
Daugelis dirbančiųjų nurodo, kad papildomam kaupimui pensijai vidutiniškai galėtų mokėti apie 25 Eur per mėnesį, tačiau tokia suma yra gerokai mažesnė, nei reiktų skirti minėtam tikslui pasiekti.
„Skiriant vidutiniškai 25 Eur per mėnesį kaupimui III pakopoje ar investavimui, per tris dešimtmečius su vidutine 6% metine investicijų grąža galima sukaupti apie 25.000 Eur sumą. Vadinasi, jei norimas tikslas yra bent 100.000 Eur siekianti suma, tam reikėtų skirti ir 4 kartus didesnes mėnesio įmokas“, − komentuoja T. Gudaitis.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 010 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Kad, atsižvelgiant į „Sodros“ galimybes, daugelio gyventojų lūkesčiai dėl pajamų senatvėje yra pernelyg optimistiški, neseniai atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta apklausa.
Penktadalis (21%) respondentų apklausos metu sakė, kad išėję į pensiją jaustųsi oriai, jei pensija siektų 100% dabartinių pajamų. Dažniau tokios senatvės pensijos norėtų žemesnio išsimokslinimo ir rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai, kurių pajamos, tikėtina, yra nedidelės. Plačiau skaitykite ČIA.
Kokio dydžio turėtų būti pensija
Senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39% vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje buvo 412,9 Eur, o vidutinis atlyginimas „į rankas“ sudarė 1.058,6 Eur.
Pasak ekspertų, jei išėję į pensiją norėtumėte išlaikyti panašų gyvenimo lygį kaip dabar, turėtumėte užsitikrinti 70-80% savo prieš tai buvusių pajamų siekiančią pensiją.
„Labai dažnai tik III pakopos pensijų fondai padeda užtikrinti tokio dydžio pensiją, nes šiuo metu „Sodros“ pensija užtikrina apie 30-40% asmens buvusių pajamų siekiančią pensiją, o kartu investuojant II pakopoje – 40-50%“, – kiek anksčiau teigė Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Plačiau apie tai, kur atkreipti dėmesį renkantis fondą, kokie yra fondų valdytojų taikomi mokesčiai, įmokų dydžiai bei dažniai ir kitą svarbią informaciją rasite ČIA.
Kur investuojami III pakopos pensijų fonduose laikomi gyventojų pinigai, skaitykite ČIA.
