Lietuvos bankas (LB), vertindamas diskusijas, ar verta keisti kaupimo II pensijų pakopoje tvarką, pabrėžia, kad ši pakopa būsimiems senjorams gali užtikrinti iki 30% didesnes pajamas senatvėje. Aktyvus dalyvavimas savanoriškame kaupime, pasak LB yra būtinas, o sistema turėtų būti tobulinama evoliucijos, o ne revoliucijos būdu.
„II pensijų kaupimo pakopa – svarbi Lietuvos pensijų sistemos dalis, po paskutinės reformos 2019 m., atsiradus automatiniam įtraukimui, kaupiančiųjų joje skaičius išaugo 60%“, – pabrėžia LB valdybos narys S. Krėpšta.
Pasak jo, jeigu norime, kad pensijos artėtų prie Vakarų Europos šalių lygio, būtina aktyviai dalyvauti savanoriškame pensijų kaupime, o prieš ką nors keičiant, korekcijų poveikis turi būti įvertintas be emocijų, žvelgiant į tolimą perspektyvą.
„Šiuo atveju, posakis devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk, yra ypač tinkamas”, – teigia S. Krėpšta, pabrėždamas, kad pensijų kaupimo sistema tinkamai veikia tik 4 metus.
Raginimai leisti lanksčiau pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos pasigirdo po prastų praėjusių metų pensijų fondų rezultatų, kurie dažiausiai aiškinami bendru rinkų smukimu.
II pensijų sistemos pakopoje šiuo metu dalyvauja apie 1 mln. 400.000 žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800.000 dalyvių – tai sudaro 54% visų dirbančiųjų.
"Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse į pensiją išėjusių žmonių pensijų dydis siekia 70 proc. jų buvusio darbo užmokesčio. Tačiau šiose šalyse privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. uždirbamų pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. ir mokama papildoma 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės įmoka. Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO priklausančiose šalyse dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas", – rašoma LB pranešime.
LB skaičiuoja, kad, kaupiant II pensijų pakopoje, priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio galima papildomai sukaupti iki 30% priedą prie būsimos senatvės pensijos.
Tačiau S. Krėpšta sutinka, kad savanoriško kaupimo sistemą galima tobulinti ir daryti ją lankstesne: susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno, taip pat daugiau lankstumo ir informacijos turėtų būti dėl automatinio įtraukimo į II pakopą.
„Girdime, kokie lūkesčiai šiuo metu keliami visuomenės ir su kokiomis problemomis susiduria šiuo metu įtraukiami automatiniu būdu į sistemą. Pakeitimai yra susiję su daliniais patikslinimais ir tai nėra strateginė reforma, kurią siūlytume šiuo metu daryti. Strateginei reformai laikas ne pats tinkamiausias, turint galvoje nuosmukį rinkoje, kuris įvyko praėjusiais metais“, – aiškina S. Krėpšta.
LB nuomone, dabartinė pensijų kaupimo sistema galėtų būti tobulinama šiomis kryptimis:
- kaupiantiesiems ir visuomenei pateikti aiškesnės ir išsamesnės informacijos: skelbti turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo horizontą ir pasirinktos rizikos lygį, papildomus rizikos rodiklius, aktyviau komunikuoti su dalyviais automatinio įtraukimo laikotarpiu ir visais kaupimo momentais;
- tobulinti pensijų išmokų sistemą – atsižvelgus į pastebėjimus dėl šiuo metu galiojančių pensijų išmokų ribų, siūloma įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną. Tai leistų senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims amortizuoti rinkos kritimo metu prarastas lėšas;
- ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, pavyzdžiui, atskaitymai iš turto išsaugojimo pensijų fonde esančio pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Taip pat, atlikus išsamesnę analizę, svarstytinas ir galimas visų pensijų fondų atskaitymų sumažinimas;
- suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo;
- suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones.
Konkretūs pasiūlymai yra pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Žinutę, kad įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą, pamatė trečdalis
- II pakopos pensijų fondų rezultatai 2022 m.: grąža minusinė, turto vertė sumažėjo 4,7%
- Ekspertė atsako: ar verta pradėti kaupti III pensijų pakopoje sulaukus 50-ies
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
