2021 m. beveik pusė II pensijų kaupimo pakopos dalyvių stabdė įmokų mokėjimą fonduose, o beveik 60% III pakopoje kaupimą nutraukė nesulaukę pensijos.
Pensijų sistemos auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) skelbia, kad gyventojai neturi motyvacijos mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, kad gautų didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas.
Kaupimo nauda neaiški, nes nevertinama
Eivida Šlamė, VK vyriausioji valstybinė auditorė, audito grupės vadovė, sako, kad taip yra todėl, jog kaupimo dalyviams nėra aišku, kokią naudą duos papildomas kaupimas jiems išėjus į pensiją.
„Informacija apie išmokų dydžius išėjus į pensiją neskelbiama. Kiek žmonės mokėjo, kiek jiems paaugo tos įmokėtos lėšos, kiek laiko buvo kaupta ir kokio dydžio mokamos išmokos, koks yra jų pajamų pakitimas – visa tai nėra vertinama“, – teigia E. Šlamė.
Anot jos, nors kiekvienas dalyvis gauna asmeninius duomenis iš fondų ir gali savarankiškai analizuoti, kas turėjo įtakos sukauptų sumų dydžiams, bendrą vaizdą susidaryti būtų galima tik apibendrinus informaciją visos šalies mastu.
„Jeigu išeina dabar į pensiją keliolika tūkstančių buvusių kaupimo dalyvių, tai reikėtų žinoti, kokias faktines išmokas jie gauna. Dabar kaupimo dalyviai metų gale gauna pranešimus, kiek šią akimirką turi sukaupę per, pavyzdžiui, 15–17 m. Tokios informacijos apie į pensiją jau išėjusius asmenis nėra“, – teigia auditorė.
Didesnės pensijos nėra sistemos tikslas
Anot VK, Lietuvoje pensijų sistemos pokyčiai labiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, kad būtų užtikrintos iki pensijos buvusios ar artimoms joms gyvenimo sąlygos.
Pernai bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, vidutiniškai sudarė 63% pensijos, o individualioji – tik 37%. Individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50%), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį „į rankas“ gauto atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių. Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke (žemiau yra Estija, Latvija ir Bulgarija).
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Pensijų fondų grąžos šį pusmetį ryškiausiai mažėjo jauniausiems
- 70% pensininkų jaunesniems sau patartų pradėti taupyti anksčiau
