Kaune įsikūrusi AB „Agathum“ visų pirma orientuojasi į nekilnojamojo turto (NT) investicijas – šiuo metu bendrovė valdo 9 nekilnojamojo turto objektus visoje Lietuvoje. Tačiau ji taip pat valdo ir savo virš 4 mln. Eur dydžio vertybinių popierių (VP) portfelį, yra investavusi į daugiau kaip 300 įmonių akcijas. Su Algirdu Pukiu, bendrovės vadovu, kalbamės apie priežastis, kurios paskatino investuoti į VP, galimas tokios strategijos naudas ir rizikas.
Pagrindinė „Agathum“ veikla yra investicijos į NT bei tokių objektų nuoma. Kada ir kodėl nusprendėte, kad „Agathum“ turėtų investuoti ir į VP?
Investicijos į VP „Agathum" veiklos strategine dalimi tapo 2020 m. Iki tol mūsų pagrindinė veikla buvo komercinio NT valdymas ir nuoma. Tiesa, asmeniškai į VP pradėjome investuoti jau prieš keliolika metų, tad ši sritis mums buvo labai gerai pažįstama.
NT turi reikšmingų pranašumų, lyginant su viešaisiais VP: galime patys kontroliuoti pinigų srautus iš NT nuomos ir pardavimų, kurti pridėtinę vertę per komandos indėlį į NT valdymo efektyvumą, naudotis palyginti pigiu bankų finansavimu bei didesniu finansiniu svertu įsigyjant ir vystant NT objektus.
Vis dėlto pagrindinis privataus komercinio NT trūkumas – ribotas likvidumas. Parduodant kelių milijonų vertės turtą, dažnai reikia apsišarvuoti kantrybe, nes, priklausomai nuo rinkos sąlygų, procesas gali užtrukti nuo pusės metų iki metų. Paprastai, kai nėra ekonominių sukrėtimų, papildomai turėti didelį finansinį likvidumą nebūtina, kadangi lėšų iš nuomos srauto pakanka skolos aptarnavimo kaštams ir kitoms verslo išlaidoms padengti.
Siekiame užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis esant įvairiems scenarijams. Pavyzdžiui, keliame klausimą, kaip mūsų verslo modelis atlaikytų 2008–ųjų pobūdžio krizę. Nors tuo metu „Agathum" dar neegzistavo, gerai prisimename, kad mūsų butų nuomos pajamos (turėjome apie 18 nuomojamų butų portfelį) sumažėjo pusiau, o kreditų įmokos kuriam laikui reikšmingai padidėjo.
Gerai, kad turėjome sukaupę papildomo likvidumo atsargą, nes realizuoti NT 2008–ųjų pasaulinės finansų krizės metu būtų itin sudėtinga. Galime prisiminti Warren Buffetto įžvalga: „Grynieji pinigai verslui yra tarsi deguonis žmogui: apie juos negalvojama, kai jų yra, bet tampa vieninteliu rūpesčiu, kai jų pritrūksta."
Kita vertus, grynųjų pinigų laikymas yra nuostolingas – juos nuolat nuvertina infliacija, be to, jie negeneruoja grąžos. Todėl VP mums tapo puikia grynųjų alternatyva: pinigai aktyviai dirba, tampame šimtų viešai listinguojamų įmonių smulkiaisiais akcininkais, o prireikus šią nuosavybę galime akimirksniu paversti grynaisiais.
Dar viena taikli W. Buffetto mintis atitinka ir mūsų požiūrį: „Šiandien žmonės, laikantys grynųjų pinigų ekvivalentus, jaučiasi saugiai. Tačiau neturėtų – jie pasirinko itin prastą ilgalaikį turtą, kuris praktiškai neneša pajamų ir neišvengiamai praras vertę."
Taigi, VP į savo pagrindinę veiklą įtraukėme dėl strateginių priežasčių. Tai ir likvidumo rezervas, ir diversifikuotas pajamų šaltinis, puikiai papildantis „Agathum“ NT investicijų portfelį.
Kokių privalumų suteikia investicijų į NT ir VP derinimas, kokios rizikos dėl to atsiranda ir kaip jas valdote?
Investuojant į VP tikėtina, kad grąža bus mažesnė nei investuojant į NT. Investuotose bendrovėse esame smulkūs akcininkai, todėl negalime jų valdyti.
Kita rizika, be abejo, yra bendrovių, į kurias esame investavę, akcijų rinkos kainų svyravimai. Galbūt ne tiek svarbūs atskirų akcijų, kiek viso VP portfelio svyravimai. Jeigu krenta pavienių akcijų kainos, jų kritimą kompensuoja kitų akcijų kilimas.
Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, globalios ekonominės recesijos metu ar kilus didelėms baimėms dėl geopolitinių, biologinių (COVID–19) ar kitų veiksnių, gali nuvertėti visas investicijų portfelis. Šią riziką esame gerai įvertinę, ją valdome, bet, be abejo, tik laikas parodys, ar esame teisūs.
Kokia Jūsų investavimo strategija, ar ji keičiasi bėgant laikui?
Pastebime, kad investuotojai dažnai apsiriboja 5–10 portfelio pozicijomis, geriausiu atveju jie pasirenka 20–30 pozicijų. Tačiau investavus tik į kelias pozicijas, portfelio svyravimai tampa ženkliai didesni nei rinkos.
Paplitusi nuomonė, kad 20–30 pozicijų turintis portfelis jau yra gerai diversifikuotas, tačiau jei investicijos sutelktos vienoje šalyje, sektoriuje ar nukreiptos tik į tam tikro dydžio bendroves – tai toli gražu nėra optimalus išskaidymas.
Mūsų įsitikinimu, investicijas būtina plačiai išskaidyti geografiškai – į Baltijos šalių rinkas, kitas Europos šalis, Azijos šalis, Lotynų Ameriką, JAV ir net labiau egzotiškas besivystančias rinkas.
Dar vienas principas – vengiame indeksinių fondų (ETF). Dauguma jų alokuoja lėšas priklausomai nuo įmonės kapitalizacijos rinkoje, nekreipdami jokio dėmesio į buhalterinę vertę, pelno maržas, nuosavo kapitalo grąžą ar apyvartos augimą. Pirkdami indeksinį fondą ar ETF, daugiausia įsigyjate didžiausių ir potencialiai labiausiai įvertintų ir tikėtina pervertintų bendrovių akcijų.
10 didžiausių JAV kompanijų (8 iš jų yra technologijų sektoriuje) sudaro beveik 40% pagrindinių JAV indeksų – tai reiškia, kad apie 40 centų iš jūsų investuoto euro yra nukreipiama būtent į šias 10 kompanijų. Mes esame labai plačiai diversifikavę portfelį – turime daugiau kaip 300 pozicijų 15 rinkose.
Kaip keitėsi investuojamo portfelio apimtis?
Į VP, kaip „Agathum“, pradėjome investuoti tik 2020 m. sausį, prieš pat COVID-19 pandemiją. Pradžioje tai buvo labai nedidelės sumos, lyginant su mūsų NT vertėmis – 150.000 Eur. Netrukus prasidėjo COVID-19 krizė. Aišku, nukritusių akcijų nepardavėme, priešingai – pirkome papildomai, nes tada daug kas atrodė labai patrauklu prie tuo metu neįtikėtinai sparčiai kritusių kainų.
Šiuo metu portfelio vertė yra virš 4 mln. Eur – nuo pradinių 150.000 Eur iki dabartinio dydžio augome įsigydami akcijų už perteklinius pinigus įmonės sąskaitose.
Kokia Jūsų investicijų į VP grąža?
Keturių metų laikotarpis nėra pakankamas, kad įvertintumėte mūsų ar kitų valdytojų investavimo įgūdžius ar pačios strategijos efektyvumą. Pamenu 2024 m. transliuotą „The Meb Faber Podcast" laidą, kur profesorius Kenneth’as French’as (kartu su Nobelio premijos laureatu Eugene'u Fama jis sukūręs Famos–Frencho trijų faktorių modelį) teigė, kad norint sužinoti, ar investavimo strategija sukuria papildomą vertę – taip vadinamą „alfą" – reikia 64 m. Todėl nelabai rimtai skamba, kai fondų valdytojai medijose akcentuoja savo metų, o kartais net ketvirčio ar pusmečio rezultatus – tai tiesiog nieko nereiškiantis rinkų triukšmas.
Kas valdo Jūsų investicinį portfelį?
Savo VP portfelį valdome patys. Išorės konsultantų ar valdytojų nesamdome. Naudojame keletą skirtingų brokerių, kad pasiektume daugiau rinkų. Mechaniškai veiksmus atlieku aš, Algirdas Pūkis. O pačias investicines idėjas analizuojame ir aptariame kiekvieną dieną bendrai, kol sutariame dėl to, ką ir kada pirkti. Visada turime gerokai daugiau idėjų nei laisvo kapitalo, todėl taikinių mums netrūksta.
Pats VP portfelio valdymas, nors ir turime apie 300 pozicijų, nėra labai sudėtingas, nes daugumą jų laikome ilgai. Daugiausiai laiko užima sprendimai, kurią akciją įsigyti ar kurią parduoti, kai atsiranda apyvartinio kapitalo poreikis.
Ką galėtumėte įvardinti kaip didžiausią savo investicijų sėkmę ir nesėkmę?
Turime kelis šimtus pozicijų, todėl pasitaiko visko. Tarkim, kaip nesėkmę galėtume įvardyti investiciją į AB „Inter Rao Lietuva", kuriai buvo paskelbtas bankrotas, o kaip sėkmę – investiciją į „Consol Energy", kurios akcijos kaina padidėjo 22 kartus (2.200%). Tačiau mes nemąstome tokiais terminais kaip sėkmė ar nesėkmė, kai vertiname atskirtų akcijų grąžą – juo labiau trumpuoju laikotarpiu.
Jeigu per tam tikrą laiką pataikai su 6 iš 10 įsigijimų, jau būsi tarp geriausių 5% investuotoju, nes maksimalus praradimas yra 100%, o maksimali grąža yra neribota.
VP verčių pasikeitimai pakeičia ir įmonės balanso eilutes. Ar toks svyravimas nekenkia įmonės finansiniam stabilumui?
Tai tiesa, tačiau VP sudaro tik apie 25% mūsų valdomo turto, todėl net 20–30% svyravimai neturi didelės praktinės įtakos mūsų veiklai. Tuo pačiu, šiek tiek draudžiamės nuo staigių ir stiprių rinkos kritimų per pasirinkimo sandorius.
Ką patartumėte kitoms įmonėms, kurios taip pat galvoja apie savo lėšų investavimą į VP?
Nors ir sunku patarti kitam, nežinant jų rizikos tolerancijos bei finansinės padėties, tačiau manome, kad visiems verta bent jau išanalizuoti galimybę dalį perteklinio kapitalo nukreipti į likvidžias rinkas. Taip sukuriamas papildomas saugumas pagrindiniam verslui.
Tik reikėtų suprasti, kad tą daryti geriausia ilgą laikotarpį, mažiau gaudant rinkos madas, pasitikint, kad verslai per ilgą laiką uždirbs jums adekvačią grąžą. Kiekviena investicija susijusi su rizika, bet grynųjų pinigų laikymas sąskaitoje taip pat susijęs su rizika – beveik garantuoja, kad pinigai praras perkamąją galią.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
