Asmeninių finansų valdymas ir investavimas vasarą: rizikos ir galimybės

Vasara metas, kada laisvų pinigų lieka daugiau (pavyzdžiui, nereikia mokėti už šildymą), ir kad jie greit neibūtų išleisti, jiems verta suteikti paskirtį. Kartu šiltąjį sezoną pastebimas investuotojų aktyvumo sumažėjimas rinkose, kas, anot ekspertų, gali reikšti ir naujas galimybes. 

Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė, pranešime pastebi, kad dažniausiai sutaupyti pinigai bus išleisti kasdienio vartojimo reikmėms ar impulsyviems norams, kurie suteiks tik trumpalaikį džiaugsmą, tačiau nesukurs papildomos vertės.

Ką daryti su jais sprendžia kiekvienas, o būdų, kaip išleisti prasmingai, yra ne vienas. Pavyzdžiui, vasaros pramogoms (jei suplanuosite ir žinosite, iš kokių pinigų pramogausite), laikinai mokėti didesnes įmokas ir sparčiau grąžinti finansines skolas bei mažinti finansinę naštą, atidėti pinigus į specialią sąskaitą ir juos kaupti, o vėliau panaudoti šildymo sezono metu arba kalėdinėms dovanoms pirkti. Dar vienas tinkamas būdas – nukreipti į finansinę pagalvę.

S. Strockytė-Varnė primena, kad asmeninį finansų planą dera peržiūrėti ne tik keičiantis sezonams, bet ir įvykus bet kuriam svarbesniam finansiniam pokyčiui, pavyzdžiui, jei pasikeičia gaunamos pajamos, baigiate dengti tam tikrus finansinius įsipareigojimus ar prisiimate naujų.

Nuspręsti, kaip panaudosite padidėjusias pajamas, svarbu. Mat mūsų poreikiai augau greičiau negu pajamos, todėl tik aiškios taisyklės ir tikslus pinigų paskirstymas padės stiprinti savo finansinį atsparumą bei didinti finansinio saugumo jausmą.

Net ir tada, jei niekas iš esmės nepasikeitė, asmeninį finansų planą dera peržvelgti bent keliskart per metus ir pasitikrinti, ar savo pinigus skiriate tam, kas tuo metu svarbiausia. Padėti to nepamiršti gali paprasčiausi priminimai kalendoriuje.

[infogram id="06ed81fb-0193-4b43-be53-2daaf949bb97" prefix="ZJC" format="interactive" title="3 svarbiausios asmeninio biudžeto taisyklės"]

Vaikų kišenpinigiai

Vasarą reikėtų atkreipti dėmesį ir į vaikų finansus.

„Luminor“ duomenimis, vasaros atostogų metu vaikai dažniausiai renkasi poilsį ir laiką su draugais, todėl didesnę kišenpinigių dalį išleidžia užkandžiams ir transportui. Pavyzdžiui, vienai kelionei elektriniu paspirtuku praėjusią vasarą dažnas skyrė vidutiniškai 2,3 Eur.

Sutaupytus pinigus neretai jaunimas išleidžia įvairiose internetinėse platformose, pavyzdžiui, „Vinted“, „Shein“, „Apple“ – jose vidutiniškai apsiperka už 10 Eur.

Edvinas Jurevičius, banko mažmeninės bankininkystės vadovas, pranešime pastebi, kad tam, jog per kelias dienas nebūtų išleisti visi gauti kišenpinigiai, tėvai turėtų reguliariai aptarti su vaikais jų išlaidas ir tam tikrų pirkinių būtinybę. Jei jaunuolis nesusitvarko su išlaidomis, visada verta apie tai pasikalbėti ir sugrįžti prie finansinio raštingumo pagrindų.

Auga investuotojų gretos

Dar vienas būdas, kaip pasielgti su laisvais pinigais, juos investuoti. Ir, kaip matyti iš „Swedbank“ duomenų, per pastaruosius keletą metų atsiradus daugiau galimybių įdarbinti santaupoms bei kuriam laikui įsivyravus aukštai infliacijai, gyventojai sąskaitose laikomas lėšas vis labiau linksta nukreipti į investavimo priemones, rašoma banko pranešime.

Šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų pabaiga, einamosiose sąskaitose laikomų lėšų suma sumažėjo nuo maždaug 8,7 mlrd. Eur iki 7 mlrd. Eur. Daugiausia lėšų nukeliavo į terminuotuosius indelius. Per pastaruosius metus juose laikoma lėšų suma išaugo daugiau nei penkis kartus – nuo maždaug 0,5 mlrd. Eur iki 2,6 mlrd. Eur. 

Bendra įdarbintų lėšų suma nuo praėjusių metų pavasario sudarė daugiau kaip 2,5 mlrd. Eur.

Per pastaruosius metus – nuo praėjusio pavasario iki šių metų balandžio pabaigos – „Swedbank“ atidaryta 35.000 naujų vertybinių popierių sąskaitų. Juose esančio turto vertė nuo praėjusio pavasario išaugo 43% ir šių metų pradžioje sudarė daugiau nei 1 mlrd. Eur. Vertybinių popierių dalis bendrame finansinio turto paveiksle padidėjo iki 7%.

Banko duomenimis, Lietuvoje aktyviausiai investuoja 18–55 m. amžiaus gyventojai, o pastaraisiais metais stebimas itin aktyvus jauniausios 18–25 m. amžiaus gyventojų grupės įsitraukimą.

Neseniai paskelbti Lietuvos banko (LB) duomenys parodė, kad 2023 m. Lietuvos investavimo rinkoje sandorių skaičius padvigubėjo, investuotojų skaičius šoktelėjo 75%, o jų valdomo turto vertė išaugo daugiau nei trečdaliu.

Finansinių priemonių sąskaitose esančio turto vertė 2023 m. pabaigoje sudarė 2,7 mlrd. Eur. 1,2 mlrd. Eur, arba 45% visų investicijų, sudarė akcijos. 

Investuotojų skaičius pasiekė 94.100. Iš jų 66% sudarė vyrai, 34% – moterys. Aktyviausi investuotojai buvo 35–54 m. amžiaus vyrai, jie sudarė 46% visų sandorių. 

Vidutinis vyrų investicinis portfelis sudarė apie 24.000 Eur, moterų – apie 15.000 Eur. 2022 m. portfelių dydžiai siekė atitinkamai 36.000 ir 16.000 Eur.

Kur investuoti

Pažymėtina, kad vasarą rinkose pastebimas investuotojų aktyvumo sumažėjimas. Daugelis investuojančiųjų linkę atsipalaiduoti, sumažinti aktyvumą ar net laikinai sustabdyti naujų investicijų įsitraukimą. Be to, egzistuoja ir „parduok gegužę ir keliauk sau“ (angl. sell in May and go away) investavimo strategija, nurodanti investuotojams vengti šešių mėnesių akcijų rinkoje nuo gegužės iki spalio, tačiau kai kurie kiek anksčiau darė prielaidą, kad šiemet taip geriau nesielgti, mat, pasak, „Bank of America“ analitikų, ši strategija negalioja rinkiminiais metais, nes rinkiminės vasaros yra akcijų brangimo metas.

Anot banko, birželio–rugpjūčio laikotarpis yra antras stipriausias trijų mėnesių metų laikotarpis visais metais nuo 1928 m. S&P 500 didėjo 65% atvejų, o vidutinis prieaugis siekė 3,2%.

Tuo metu JAV prezidento rinkimų metais birželį–rugpjūtį indeksas S&P 500 didėja 75% laiko, o vidutinis prieaugis siekia 7,3%.

Pastaruoju metu akcijų rinka sparčiai auga, stipriai išsiskiria „Nvidia“, kurios akcijos kaina vien per pastarąjį mėnesį išaugo 31%. Bendrovė birželį peržengė 3 trln. USD rinkos kapitalizacijos ribą ir aplenkė „Apple“.

Be šių gigančių yra kitų mažiau žinomų akcijų, kurios taip pat turi daug priežasčių būti perspektyvios šią vasarą, skelbia „GoBankingRates“ ir išskiria 8: „Bank OZK“, „Alibaba“, „AbbVie“, „Mind Medecine“,  „MicroStragey“, „BlackRock’s iShares Bitcoin Trust“, „Dell“, „Coinbase“.

Be akcijų (ar į akcijas investuojančių aktyviai, pasyviai valdomų fondų) galima rinktis įvairius skolos instrumentus, kurie leidžia tam tikram laikui užsifikuoti grąžą. Žinia, šiuo metu palūkanos vis dar aukštame taške. ECB jas pradėjo mažinti, iš FED pirmo palūkanų sumažinimo laukiama rugsėjį. 

Tai yra, pavyzdžiui, obligacijos ar paskolos per tarpusavio skolinimo bei sutelktinio finansavimo platformas.

„Tarpusavio skolinimo platformose vasarą paprastai atsiranda daugiau investicinių galimybių į skirtingas vartojimo ir būsto paskolas. Žmonės skolinasi atostogoms, vasaros pirkiniams, remontui ar naujo būsto įsigijimui“, – komentuoja Karolina Žuravliova, tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformos „Savy“ ryšių su investuotojais vadovė.

Pasak jos, sutelktinio finansavimo srityje taip pat gali pasireikšti specifinės tendencijos. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto projektai gali būti vykdomi intensyviau, kadangi statybų sektorius šiltuoju sezonu dirba aktyviau nei žiemą.

Bet kuriuo atveju, prieš išsirenkant, kur įdarbinti pinigus, rekomenduotina pasidaryti namų darbus, žiūrėti ne tik į grąžą, bet ir atidžiai įsivertinti rizikas.

K. Žuravliova akcentuoja, kad vasaros investicijų tendencijos gali skirtis priklausomai nuo regiono, rinkos sąlygų ir kitų veiksnių. Šis laikotarpis gali būti puiki proga peržiūrėti savo strategiją, įvertinti naujas investicines galimybes ir nuspręsti dėl ateities žingsnių“, – teigia ji.

TAIP PAT SKAITYKITE:

• „Estateguru“ investuotojų kantrybė baigiasi: kur mūsų pinigai?
• Kolekciniai automobiliai: bus galima įsigyti dalį nuo 25 Eur
• E. Gailuma: investuoti turėjau pradėti prieš 10 m., kad ir po 50 Eur kas mėnesį