Baltijos birža: ralį Taline sukėlusi prognozė ir „Novaturo“ šuolis nuo dugno

Kaimyninėje biržoje penktadienį birža vyko šventinėmis nuotaikomis, pražydusiomis po slegiančios ekonominės tamsos, kuria sklaidos atsigavimo prognozės. Vilniuje vilties ženklus pamatė „Novaturo“ investuotojai. 

Penktadienį bendras Baltijos biržos indeksas „OMX Baltic Benchmark“ šoktelėjo 1,49%. 

Šuolį lėmė ralis Talino biržoje, pakylėjęs vietinė indeksą daugiau kaip 2,3%.

Penktadienį prekyba vyko aktyviai – per 3 akcijų prekyvietes beveik 4.000 sandorių perleista akcijų už iš viso daugiau kaip 1,9 mln. Eur. 

Penktadienį prekyboje kainų pokyčiais išsiskyrė estų emitentų akcijos. Ir ne tik „Merko Ehitus“, kurios akcijos brėžia vis statėjančią kainos kreivę, tačiau ir bene visi stambiausi emitentai, kurių akcijų kainos šoktelėjo po 2–4%.

Šios akcijos metėsi į kone euforines nuotaikas iš užsitęsusio šiemet slogučio.

Talino biržoje reakciją sukėlė viltį skatinantys žodžiai ir nauja prognozė iš Estijos centrinio banko. Po šiemet prognozuojamo 0,7% susitraukimo kitais metais Estijos ekonomikai prognozuojamas 1,6% augimas.

Estijos centrinis bankas pastebi, kad anksčiau kentėję keletas ekonomikos sektorių jau pradėjo augti, ir šalies ekonomika pradeda judėti gerėjimo kryptimi.

„Didžioji dalis ekonominio nuosmukio susijusi su sunkumais eksporto sektoriuje. Eksporto atsigavimas yra būtina sąlyga tvariam ekonominio aktyvumo augimui. Vėliausi duomenys rodo, kad silpni eksporto rodikliai trečią ketvirtį buvo laikini, ir prekių eksporto augimas, jau stebėtas pirmą pusmetį, tęsiasi“, – teigia Estijos centrinio banko ekonomistai.

Institucija fiksuoja, kad Estijos bendrovės surado naujas rinkas, ir šių rinkų atsigavimas turėtų toliau plėsti eksporto galimybes.

Tiesa, Estijos ekonomika susiduria su sunkumais, kuriuos kelia padidinti mokesčiai – pastangos riboti biudžeto deficitą stabdo vidaus paklausos atsigavimą. Tačiau, anot Estijos banko, nors pastangos suvaldyti viešuosius finansus kitąmet stabdys ekonomikos augimą, tačiau sustiprins kreditorių ir investuotojų pasitikėjimą valstybe, atvers erdvės kitoms reikalingoms išlaidoms, o ne vien palūkanų kaštams aptarnauti.

Kaip jau buvo ne kartą rašyta, šiemet vis labiau didėjo atotrūkis tarp stipriai augančios Lietuvos ekonomikos vilnietiškos biržos akcijų ir Talino.

Estijos ekonomikos sveikatą, kaip vieną aktualių akcijų biržą slėgusių veiksnių, neseniai VŽ įvardijo Arvydas Jacikevičius, „SB Asset Management“ fondų valdytojas.

Anot jo, visos tos priežastys, kurios įprastai lemia mažesnius, nei būtų galima tikėtis, santykinius akcijų įverčius Baltijos biržoje, tebegalioja. Tačiau pastaruoju metu prie bendro fono prisidėjo ir dar kelios aplinkybės, tarp jų – Estijos ekonomikos sunkumai. Talino prekyvietė yra be konkurencijos aktyviausia iš trijų Baltijos šalių prekyviečių.

„Recesija užsitęsė ilgiau ir nuotaikos tapo dar niūresnės“, – konstatuoja A. Jacikevičius.

Bendrovių naujienos

Ir ralį išgyvenančių estiškų emitentų fone išsiskyrė „Novaturo“ akcijos kainos pokytis bei aktyvesnė nei įprastai akcijų prekyba.

Akcijos sesiją užbaigė pabrangusios 3,13% po ryte, prieš prekybą, paskelbtų mėnesio pardavimų statistikos ir atnaujintų pelno prognozių šiems metams. Sesijos metu kaina trumpam buvo pakilusi ir 5%. 

Kaip jau pranešta, lapkritį „Novaturas“ gavo 11,5 mln. Eur pajamų – 16%  daugiau nei 2023 m. lapkritį. Bendrovė aptarnavo 11.700 klientų (+7%).

Iš viso 2024 m. sausio–lapkričio mėnesiais „Novaturas“ fiksuoja 190 mln. Eur pajamų ir 232.000 klientų. Pernai atitinkamu laikotarpiu pajamos siekė 201,6 mln. Eur, o klientų skaičius buvo 251.000.

Pagerėjus menėsiniams rodikliams, bendrovė pagerino šių metų pelno prognozę.

„Pelningi rugsėjo ir spalio mėnesiai leidžia tikėtis, kad „Novaturo“ metiniai rezultatai bus geresni, nei prognozuota pristatant trijų ketvirčių rezultatus. Tuomet grupė prognozavo, kad metinis EBITDA sieks minus 4,1 mln. Eur,  grynieji nuostoliai bus 5,1 mln. Eur, o šiuo metu numato  minus 2 mln. Eur EBITDA ir 3,4 mln. Eur grynųjų nuostolių“, – nurodoma pranešime per biržą.

Vėliausia bendrovės naujiena yra kaip gurkšnis gaivaus oro gerų žinių ištroškusiems investuotojams, įvertino Vitalijus Šostakas, bendrovės „Finansų analizės ir valdymo sprendimai“ direktorius ir vadovaujantis partneris, finansų analizės platformos „Ply Analytics“ įkūrėjas.

„Tam tikrų teigiamų požymių jau buvo trečio ketvirčio finansinėse ataskaitose. Trečio ketvirčio pabaigai reikšmingai padidėjo gautų iš klientų avansų suma, o tai galėjo reikšti ateityje atsigaunantį pajamų augimą“, – pastebi įmonių finansų ekspertas.

Tiesa, jis įspėja, kad vieno ketvirčio duomenys dar nėra tendencija, ypač turint mintyje, kad rezultatams įtaką padarė stambis „Tesonet“ personalo išgabenimo į darbostogas operacija.

„O tokio pobūdžio kelionių pastovumą reikia vertinti labai atsargiai. Kaip yra skelbiama pranešime, lapkritį yra nuskraidinta ir apgyvendinta daugiau nei 2.500 „Tesonet“ darbuotojų. O iš viso per lapkritį bendrovė aptarnavo 11.700 klientų. Jeigu darysime prielaidą, kad „Tesonet“ darbuotojų skaičius yra lygus „Novaturo“ klientų skaičiui, tuomet be šito projekto „Novaturo“ klientų skaičiaus dinamika atrodo jau toli gražu ne taip įspūdingai“, – išlukštena V. Šostakas.

Po lapkričio skaičių „Novaturo“ atliktą šių metų nuostolių prognozės korekciją pašnekovas apibūdina kaip įspūdingą.

„Net neįtikėtinai įspūdingai.  Per tris šių metų ketvirčius Novaturo EBITDA sudarė minus 4,1 mln. Eur. Pagal pakoreguotą prognozę metinis EBITDA rezultatas yra numatomas minus 2 mln. Eur lygmenyje. Tai reiškia, kad per ketvirtą ketvirtį „Novaturas“ planuoja uždirbti daugiau kaip 2 mln. Eur EBITDA. „Novaturo“, kaip listinguojamos bendrovės, istorijoje to dar nebuvo, – pastebi V. Šostakas. – Iki šiol geriausias ketvirto ketvirčio rezultatas buvo pasiektas 2019 m., kai EBITDA sudarė 1,25 mln. Eur.“

Tiesa, čia pat pašnekovas įspėja, kad nors toks pelningas ketvirtas ketvirtis neatrodo kaip neįmanoma užduotis, „tokius planus reikėtų vertinti nuosaikiai, ypač investuotojams“.

„INVL Baltijos fondas“

Vietos akcijų rinkoje investuojantis „SB Asset Management“ fondas „INVL Baltijos fondas“ praėjusį mėnesį toliau kaupė rekordus gerinančios estų statybininkės „Merko Ehitus“ akcijas, taip pat susimažino investicijas į estų atsinaujinančios energetikos bendrovę „Enefit Green“, parodė paskelbta didžiausių investicijų sudėtis lapkričio pabaigai.

„Be to, padidinome turimą dalį „Tallink Grupp“, įsitikinę, kad rinka perdėtai sureagavo į bendrovės trečio ketvirčio rezultatus“, – komentuoja fondo valdytojai.

[infogram id="invl_baltijos_fondo_didziausios_investicijos" prefix="ka9" format="interactive" title="„INVL Baltijos fondo" didžiausios investicijos*"]

Šiuo metu fondo valdomas turtas siekia beveik 10 mln. Eur. Šiais metais fondo vienetų vertės prieaugis siekia beveik 4%.