Ekspertė atsako: ar nukritus infliacijai, mažės ir alimentai?

Pernai vasarį, dėl virš 20% augusios infliacijos, penktadaliu kilo alimentai ir kitos priteistos išlaikymo išmokos. „Mano pinigų“ skaitytojas teiraujasi, ar šiemet jie bus sumažinti, nes infliacija nukrito: vidutinė metinė infliacija, pasak skirtingų institucijų, šiemet turėtų svyruoti tarp 1,8–3%. Teisininkė, mediatorė Rasa Stoškuvienė atsako, kad dėl indeksavimo alimentų suma ne mažės, bet augs – tik šiemet keletu, o ne keliomis dešimtimis eurų, kaip pernai. Kur kas svarbesnis klausimas, pasak jos, ar indeksavus alimentus užtenka pinigų patenkinti vaiko poreikius?

Alimentai – tai periodinės arba vienkartinės išmokos (kai iš karto sumokama numatyta suma arba tėtis ar mama gali perrašyti tam tikrą turtą), nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Išlaikymą vaikams moka vienas iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išlaikymas, parama yra mokama ir pilnamečiam vaikui iki 24 metų amžiaus, jei vaikas mokosi mokykloje ar studijuoja aukštojoje ar profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje.

Ar privaloma indeksuoti alimentus?

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą, periodinėmis išmokomis, privaloma indeksuoti, jei praėjo 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo buvo paskirtas ar pakeistas išlaikymas vaikams. Taigi, įstatymas nurodo laikytis pareigos, jog išlaikymas vaikams turi būti indeksuojamas to iš tėvų, kuris teikia išlaikymą savo vaikams.

Kada indeksuoti alimentus?

Alimentai indeksuojami kartą per metus, einamųjų metų vasario mėnesį, jei vartotojų kainų indeksas (VKI) lygus 101 arba didesnis. Indeksavimas reikalingas tam, kad nustatytos fiksuotu dydžiu periodinės išmokos – alimentai didėtų, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams turėtų tokią pačią perkamąją vertę, kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.

Kaip nustatomas VKI?

Kiekvienais metais VKI nustatomas gruodžio mėnesio dažnai naudojamų gyventojų prekių ir paslaugų kainas palyginus su praėjusių metų gruodžio mėnesio prekių ir paslaugų kainomis. Infliacija yra natūralus reiškinys, atsirandantis kai yra pasiūlos ir paklausos disbalansas, tai yra kai turėdami tuos pačius pinigus, kuriuos turėjote anksčiau, turite mažiau galimybių įsigyti prekių ir paslaugų. VKI matuoja procentinį gyventojų dažnai naudojamų prekių ir paslaugų kainų pokytį. Infliacija Lietuvoje pradėjo augti nuo 2021 metų antrojo ketvirčio ir 2022 metų viduryje jau viršijo 20%.

Kiek pernai padidėjo alimentų dydis po indeksacijos?

Pagal Lietuvos Statistikos departamento pateiktus duomenis 2022 m. VKI buvo 121,7. Visas periodines išmokas, taip pat ir vaikų išlaikymo pinigus, reikėjo indeksuoti – išlaikymo sumą dauginti iš 121,7 ir dalinti iš 100. Pavyzdžiui, 2022 m. sausį priteista 200 Eur išlaikymo suma, 2023 m. vasario mėn. indeksavus gavosi 243 Eur išlaikymo suma (200*121,7:100=243,40), kuri turėjo būti mokama iki šių metų vasario.

Ar reikia šiais metais indeksuoti alimentus?

Pagal oficialiosios statistikos duomenis, 2023 m. VKI yra 101,2. Taigi VKI yra didesnis nei 101 ir tai įpareigoja visas periodines išmokas indeksuoti. Todėl, aukščiau pateiktame pavyzdyje, 2023 m. indeksuotą 243 Eur išlaikymo sumą, šiemet reikia dauginti iš 101,2 ir dalinti iš 100 (243*101,2:100=245,916). Gautą 246 Eur išlaikymo sumą reikia mokėti visus metus – iki 2025 m. vasario mėnesio.

Taigi, infliacijos nukritimas nereiškia alimentų sumažėjimo. Alimentų išlaikymo dydžio formą ir pakeitimą reglamentuoja LR CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, jog teismas gali pagal vaiko tėvo ar motinos arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Taigi, pasikeitus tėvų turtinei padėčiai (išlaikymą teikiančio tėčio ar mamos sveikatos būklės pablogėjimas, naujų įsipareigojimų atsiradimas ir t.t.) bendru tėvų sutarimu, nepažeidžiant vaiko interesų, galima pakeisti priteisto išlaikymo dydį, o nesutarus taikiu būdu, galima teikti teismui ieškinį sumažinti alimentų dydį.

Ką daryti, jei indeksavus išlaikymą, pinigų patenkinti vaiko poreikius nepakanka?

Augant vaikams, didėja ir vaikų poreikiai, kuriuos turi patenkinti abu tėvai ir jei indeksavus periodines išmokas, skirtas vaikų išlaikymui nepakanka patenkinti išaugusius vaikų poreikius, reikia didinti alimentų dydį.

Gerai, jei tėvai bendru sutarimu randa kompromisą ir išlaikymo sumą nusistato tokią, kad būtų patenkinami pasikeitę vaikų poreikiai, bet tėvams neradus bendro sutarimo dėl išlaikymo padidinimo, mama ar tėtis, kuris gauna alimentus gali kreiptis pagalbos, kad išlaikymas vaikui būtų pakeistas (padidintas).

Kur kreiptis dėl išlaikymo padidinimo?

Pirmiausia, reikia inicijuoti privalomąją mediaciją, kuri nuo 2020 m. sausio 1 d. tapo privaloma šeimos ginčuose, jei nerandama bendro sutarimo dėl iškilusio šeimos ginčo, taip pat ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl privalomosios mediacijos vykdymo galima kreiptis privačiai, į mediatorių, kuris yra įrašytas į Lietuvos mediatorių sąrašą arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Mediacijos metu mediatorius yra nešališkas žmogus, kuris stengiasi padėti ginčo šalims, kad jos pačios pasiektų optimalų, taikų susitarimą ginče. Jei mediacija pasibaigia taikiu, abiem ginčo šalims priimtinu susitarimu, pasirašoma taikos sutartis, kuri tvirtinama teisme supaprastinto proceso tvarka.

Ką daryti, jei kita ginčo šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje?

Jeigu per keturiolika dienų nuo mediatoriaus ar Valstybės garantuojamose teisinės pagalbos tarnybos išsiųsto pranešimo dienos, negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąją mediacija. Šiuo atveju privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.

TAIP PAT SKAITYKITE: