Gyventojams striuka santaupų: kaip sukaupti ir kur laikyti

Didelė Lietuvos gyventojų dalis neturi rekomenduojamo finansinio rezervo, kuris pagelbėtų, pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms ar išaugus išlaidoms. Dalijamės patarimais, kaip jį sukaupti ir kur šias lėšas laikyti.

Gyventojams rekomenduojama turėti bent 3–6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą, dar kitaip vadinamą finansine pagalve. Ir nors pandemijos, vėliau karo ir aukštos infliacijos apklausose būtinybę turėti santaupų gyventojai nurodydavo kaip vieną svarbiausių išmoktų pamokų, realybėje poslinkis link didesnio finansinio saugumo – lėtas, pranešime sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Banko atliktas tyrimas parodė, kad nors šiemet, palyginti su pernai, visiškai santaupų neturinčių gyventojų dalis sumažėjo 5 proc. punktais ir siekia 16%, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (57%) finansinio rezervo neturi arba jų santaupos siekia mažesnę nei 3 mėn. pajamų dydžio sumą.

Palyginimui, Latvijoje bent minimalią finansinę pagalvę sukaupę 24%, o Estijoje – 41% gyventojų.

Rekomenduojame:

SEB banko inicijuotas tyrimas apie gyventojų finansinius poreikius parodė, jog trečdalis lietuvių norėtų sukaupti arba kaupia finansinę pagalvę. Tiesa, tam daugiau dėmesio nei Lietuvos gyventojai skiria latviai ir estai.

Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, pranešime aiškina, kad Estijos ekonomika išgyvena giliausią tarp kaimyninių šalių nuosmukį, tad suprantama, kad šios šalies gyventojai didesnį dėmesį šiuo metu skiria finansiniam saugumui užtikrinti.

„Lietuviai mažiau dėmesio kreipia į finansinę pagalvę, vidutiniškai rūpinasi asmeninio biudžeto valdymu ir, palyginti su kaimynais, menkai kreipia dėmesį į pensijos kaupimą. Kita vertus, pagal norą pradėti investuoti jau pasivijome estus – šį prioritetą rinkosi 12% apklaustųjų“, – komentuoja ji.

Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. Banko nuotr.

Akcentuojama, kad sukaupti finansinei pagalvei turėtų būti vienas pirmųjų ir svarbiausių finansinių poreikių. Jauni žmonės turėtų tą daryti vos pradėję savarankišką finansinį gyvenimą.

Reprezentatyviame „Swedbank“ inicijuotame Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrime 2024 m. sausį viso apklausti 6.000 respondentų. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1.000, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 m. nuomones ir vertinimus.

SEB inicijuotas Baltijos šalių gyventojų finansinių prioritetų tyrimas atliktas šių metų kovą, apklausa po 1.000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.

Kaip sutaupyti

Pasak J. Cvilikienės, aukšta infliacija kišo koją daliai gyventojų sparčiau auginti santaupas, tačiau keisti finansinius įpročius dažnam sudėtinga ir be neigiamų išorinių faktorių.

Vis tik įprotį taupyti galima išsiugdyti.

Pirmas finansinės pagalvės kaupimo žingsnis gali būti reguliarus dalies mėnesinių pajamų atsidėjimas taupymui. Pavyzdžiui, pinigus skirstant pagal bene populiariausią 50-30-20 taisyklę.

Jei gaunate vidutinį mėnesinį atlyginimą, kuris Valstybės duomenų agentūros duomenimis praėjusių metų paskutinį ketv. atskaičius mokesčius sudarė 1.303,8 Eur, pagal šią taisyklę, 50% mėnesio pajamų (651,9 Eur) turėtumėte skirti būtinosioms išlaidoms (maistas, transportas, būstas ir pan.), 30% (391,14 Eur) – kintamosioms išlaidoms (kelionės, laisvalaikis ir kt.), 20% (260,76 Eur) – taupymui.

Norint sukaupti minimalų 3 mėn. pajamų dydžio rezervą, kas būtų 3.911,3 Eur (1.303,8 x 3), po 260,76 Eur jums reikėtų atsidėti 15 mėnesių (3.911,3 / 260,76).

50-30-20 taisyklę galima pasikoreguoti pagal save, atsižvelgiant į norus ir galimybes, ir taupymui skirti didesnę dalį sumažinant, tarkime, kintamų išlaidų dalį. Tokiu atveju finansinį rezervą sukaupsite greičiau.

Šios santaupos gali būti didele pagalba sumažėjus pajamoms, padidėjus išlaidoms, užklupus ligai ar kitiems nenumatytiems atvejams.

Kur laikyti pinigus

Labai svarbu, kad santaupos būtų lengvai ir greitai pasiekiamos, padėtos saugiai. Dalį jų galima laikyti grynaisiais, dalį – įdarbinti į likvidų turtą.

Už einamosiose sąskaitose laikomus pinigus Lietuvoje veikiantys bankai įprastai palūkanų nemoka, tačiau siūlo kitokias, kur įdėti ir išsiimti pinigus nesudėtinga, kartu galima ir uždirbti.

Pavyzdžiui, „Luminor“ turi taupomąją sąskaitą ir siūlo 2,25% metines palūkanas nuo taupomos sumos, atitinkamai „Citadele“ – Žaliąją taupomąją sąskaitą (3,75% (euro valiuta)), SEB – kaupiamąjį indėlį (2,25%), „Swedbank“ – e. taupyklės sąskaitą (1,75%).

„Revolut“ klientams siūlo lanksčiosios sąskaitos (angl. flexible account) paslaugą. Tiesa, šių sąskaitų lėšos yra investuojamos į pinigų rinkos fondus, pasižyminčius mažais vertės svyravimais. Palūkanų norma nėra fiksuota, bet svyruoja kasdien. Pavyzdžiui, 2024-04-10 d. duomenimis, sąskaitai eurais turint standartinį planą taikoma 3,09% metinių palūkanų norma.

Prieš išsirenkant verta pasidomėti papildomomis sąlygomis, tarkime, kiek kartų konkrečiame banke per mėnesį galimas nemokamas pinigų pervedimas/išėmimas (plačiau – infogramoje).

[infogram id="f43eba58-622f-45e1-9c2f-1ad90d1bc428" prefix="9Gf" format="interactive" title="Copy: Bankai gyventojams moka už jų laikomus pinigus"]

Kitas potencialus pasirinkimas – terminuotieji indėliai. Tarkime, šiuo metu didžiausias palūkanas už 12 mėn. trukmės siūlo „Mano bankas“ (4,12%).

Kredito unijos „Magnus“, „Neris“, Vilniaus kredito unija, „Saulėgrąža“, „Taupa“ už tą patį laikotarpį moka daugiau (4,30%).

Be to, kad prieš įdarbinant santaupas pasirinktu laikotarpiu (minimum 1 mėn.) kredito unijoje reikia išsianalizuoti sutartį (atkreipti dėmesį į ankstesnio nutraukimo sąlygas ir pan.), taip pat nepamiršti įsivertinti, kad reikės tapti jos nariu įsigyjant pajų.