I. Laursas: „žaisdami“ su pavienėmis akcijomis apie 80% žmonių praranda pinigus

Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ vadovas ir „Nextury Technology Fund“ investicinio komiteto pirmininkas, kalbėdamas apie asmeninių finansų valdymą negaili kritikos valstybių pensinėms sistemoms. „Privatūs sprendimai, kaip ir visur, yra stipresni“, – vertina jis.

Klausykite podkastą: I. Laursas: labiausiai 2023 m. tikiu kompanijomis, susijusiomis su dirbtiniu intelektu

I. Laursas interviu pasakoja apie asmeninių finansų valdymo ypatumus, kai ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus, taip pat kalba apie investavimą – dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis, praversiančioms tiek naujokams, tiek jau patyrusiems investuotojams.

Dabartinis ekonominis neapibrėžtumas kelia galvos skausmą gyventojams. Jūsų nuomone, koks būtų racionalus elgesys su laisvais pinigais – toliau kaupti, investuoti, o gal grąžinti paskolas?

Tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualaus konteksto. Bet, be abejo, vienas iš svarbiausių motyvų, į kurį šiandien negalima neatsižvelgti, yra bazinė palūkanų normų didinimo tendencija.

JAV jau šiek tiek per metus susitvarkė – laikoma, kad beveik pasiekė palūkanų normų didinimo maksimumą. Tuo metu Europos Centrinis Bankas (ECB) tik pradeda ir žada toliau pakankamai ženkliai didinti palūkanų normas.

Asmeniškai tai vadinu žiauriu valstybės įsikišimu į ekonomiką. Jau ne kartą minėjau, kad man tai primena sovietmečio bandymus reguliuoti ekonomiką. Šiuo metu matome pokovidinę tendenciją, kai tiek JAV, tiek Europa buvo prispausdinusi beprotiškai daug pinigų, siekiant lengviau kovoti su krize, o dabar juos, sakant labai supaprastintai, išsiurbia iš rinkos didindami palūkanų normas.

Niekas neslepia, kad tai yra peilis ekonomikai. Visi skaitome paskutinių keleto mėnesių naujienas apie masinius darbuotojų atleidimus („Microsoft“, „Google“, etc.). Tai yra kaina, kurią piliečiai realiai susimoka už tą pinigų spausdinimą, kurį valstybės įdarbino kovojant su kovidu. Čia toks lyrinis kontekstas, bet ką reiškia tos padidintos palūkanos? Pirmas dalykas, be abejo, tai labai brangina paskolas. Reiškia, kad visos naujos paskolos yra ženkliai brangesnės, gyventojams įpirkti naują būstą darosi daug sunkiau.

Tie, kurie svarsto apie nekilnojamojo turto (NT) pirkimą, jų vietoje 5 kartus pasverčiau, ar tikrai dabar, ar tikrai tokiomis palūkanomis, ar tikrai tą objektą. Turintiems paskolas privaloma įsigilinti, kokį poveikį palūkanų didinimas turi konkrečiai jums, jūsų paskolai, jos mėnesiniai įmokai, grąžinimo terminui ir panašiai. Tai yra pirmas žingsnis prieš atliekant kokius nors veiksmus su laisvais pinigais.

Be abejo, pasekmė, kuri visada neišvengiamai ateina su palūkanų normų padidinimu, yra laikinasis akcijų rinkų smukimas. Nors žmonės, matydami, kad akcijų kainos krenta, paprastai nenori jų pirkti, bet įprastai laikoma, kad tai kaip tik yra labai gera konjunktūra įeiti į rinką, su sąlyga, kad turi laisvų pinigų.

Aš visada esu už akcijas vien dėl paprastos priežasties – verslas vienintelis variklis pasaulyje, kuris kuria vertę. Visa kita valstybė skolinasi, auksas gal geriausiu atveju išsaugo vertę, bet vienintelis dalykas – verslas – realiai daugina tą vertę.

Paskutiniu metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie finansų valdymą, investavimą. Dabar vėl aktyviai diskutuojama apie antrą pensijų pakopą, vis sugrįžtama prie investicinės sąskaitos idėjos. Jūsų nuomone, ar valstybė skiria pakankamai dėmesio ir įrankių gyventojų finansiniam raštingumui ugdyti?

Jei leisite, palyginsiu bet kokią valstybinę pensinę finansinę sistemą su valstybine poliklinika. Kai skauda dantį, aš nesirenku valstybinės poliklinikos. Reikia suvokti, kad ir pagal Konstituciją, ir pagal įstatymus, ir pagal praktiką, valstybė yra pasirinkusi pasiūlyti pigiausią, paprasčiausią minimalų aprūpinimą tiek sveikatos, tiek edukacijos, tiek pensinės finansinės sistemos srityse. Man asmeniškai valstybės finansų sistemos, įskaitant ir pensines, atvirai pasakius, pasitikėjimo nekelia.

Ar Jūs kaupiate antros, trečios pakopos pensijų fonduose?

Žinau, kad buhalterija kažkur kažką daro, bet aš nė vieno skaičiaus nežinau. Tokie kriziniai epizodai man pakankamai aiškiai parodo, kaip neatsakingai su ateities finansais tvarkosi politikai, nes bėdą, tokią kaip aukšta infliacija, reikia spręsti čia ir dabar, šioje kadencijoje.

Vienas iš labai žiaurių palūkanų didinimo efektų – santaupų tirpimas investicijose. Vėlgi, valstybė nedeklaruoja sumos, kiek, pavyzdžiui, konkrečiai man, Ilja, ar kažkokiam kitam gyventojui, yra sukaupusi fonduose. Ta suma būtų nukirsta 15–20% vien per šiuos metus. Tiesiog atima iš ateities pensiją, tą aiškiai suvokia, nes palūkanų didinimas reiškia automatiškai nuvertėjimą būsimų santaupų, bet, vėlgi, tas nematoma, nes nė vienas gyventojas nežino, kokią konkrečią sumą valstybė jam yra sukaupusi pensijų fonduose. Dėl to labai lengva iš ten atimti, niekas nepastebės.

Antras dalykas, dažnas elgesys politikoje – paimti čia ir dabar problemą uždažyti, atėjęs kitas politikas į buvusį parodo pirštu ir problemą neva vėl sprendžia. Niekad nebuvo kitaip. Dėlto kalbant apie pensines sistemas, gal noras ir yra geras, bet žiūrint į istoriją, nekalbu apie Lietuvą, čia visiškai atskiras scenarijus, bet tiek JAV, tiek Europoje, labai didelio našumo neįžvelgiu. Kaip sakoma, skęstančiojo gelbėjimas yra skęstančiojo problema. Privatūs sprendimai, kaip ir visur kitur, yra stipresni.

Vienas iš tokių privačių sprendimų – investavimas. Kur investuojate Jūs?

Vėlgi, yra sankirta. Pirmas dalykas, reikia suprasti, kad gali sau leisti investuoti tik tuos pinigus, kurių tau dabar nereikia ir kurių tau neprireiks nei per metus, nei per 3, nei per 5. Aš orientuojuosi į minimum 5 metų laikotarpį.

Antras dalykas, yra daug vadinamų investicinių klasių. Aš investicija vadinu tik tai, kas atgal neša padaugintą vertę. Tai, kai investuoji 100 Eur, realiai vertės sukuri 110 Eur, gauni 110 Eur. Man tai yra investicija.

Tokių instrumentų kaip bitkoinas arba auksas kaina gali skirtis, bet vertė lieka. O kai vertė lieka, o kaina skiriasi – aš tai vadinu spekuliacija. Spekuliuodamas gali išlošti, bet tai nėra investicija.

Mano asmeninis gilus įsitikinimas – jeigu investicinis objektas, turto klasė, neneša, negamina, nekuria tikrosios vertės, aš dažniausiai jos nesirenku. Deja, bet valstybės instrumentai patenka tuo pačiu apibrėžimu. Nes iš oro netgi valstybė nepajėgi kurti vertės. Pinigus gali, o vertės ne.

Man patinka vertės objektai plačiąja prasme. Be abejo, geriausia tai atspindima akcijų rinkoje. Paskutiniu metu populiarūs supaprastinti sprendimai, t.y. investiciniai fondai arba ETF.

Asmeniškai aš renkuosi individualias kampanijas, investuoju į pavienes akcijas, bet, be abejo, suprantu, kad tai reikalauja daug daugiau dėmesio negu, tarkime, investuojant į ETF. Akcijų pasaulis labai platus, man labai imponuoja būtent technologijų sektorius.

Be technologijų sektoriaus, renkantis akcijas, į kokius kitus sektorius bei regionus, verta atkreipti dėmesį mažmeniniams investuotojams?

Pirmas dalykas, nerekomenduočiau rinktis atskirų kompanijų akcijų. Jeigu jau norisi „žaisti“ savarankiškai, saugiausias instrumentas iš individualiai pasiekiamų yra ETF. Jie dažniausiai yra „pririšti“ prie indekso. Žinomiausi ETF seka S&P500 indeksą, „Nasdaq“. Privalau paminėti, kad „žaisdami“ su pavienėmis akcijomis apie 80% investuotojų praranda pinigus. Tai atsitinka dėl daugelio priežasčių. Pagrindinė – dažniausiai atskiras individas, investuotojas, visada elgsis vedamas emocijų. Tuo metu finansai yra kaip chirurgija. Bet kokia emocija – teigiama ar neigiama – yra nuokrypis nuo šalto išskaičiavimo, praradimas, tuo pasinaudoja chirurgai, kurie pjauna milimetrų tikslumu.

Ir patirtis, ir statistika, ne tik Lietuvoje, visame pasaulyje rodo, kad žmonės, kurie „žaidžia“ savarankiškai – tai kaip kazino. Vėliau ar anksčiau pinigus praranda. Taškas. Norint investuoti į akcijas tikrai nuoširdžiai rekomenduočiau rinktis ETF. Tai yra madingas instrumentas, atsiradęs visai neseniai, lengvai galima įsigyti per bet kokį Lietuvoje veikiantį banką, pakanka atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą ir tiesiog išsirinkti norimą ETF. Tai apsaugo nuo svyravimų atskirų konkrečių kompanijų atžvilgiu.

Grįžtant prie klausimo, manau, kad šie metai bus dirbtinio intelekto sprogimo metai visom prasmėm.

2022 m. gale pasirodė keletas ypatingai proveržinių sprendimų, šiais laikais pasiekiamų kiekvienam individui. Tie sprendimai, patentai, instrumentai priklauso konkrečioms kompanijoms. Ir, tarkime, mūsų fondo kryptis šiemet bus dirbtinis intelektas. Visos kompanijos, kurios turi geriausius sprendimus. Tikrai proporcingai daug į jas investuosime.

Aš manau, kad 2023 m. dirbtinio intelekto situacija pralenkia interneto pačio kaip tokio atsiradimą. Pagal galimybes, pagal tai, ką matysime po 10–15 metų nuo šiandien.

Kadangi nuolat domiuosi, kas vyksta technologijų srityje, kai atsiranda kažkas novatoriško (angl. groundbreaking) ir kai žinai, kad dėl to ne šiaip kažką geriau darysime, o tai iš principo pakeis gyvenimą, be abejo, man pasidaro labai smalsu, įdomu ir kaip žmogui, ir kaip vartotojui, bet kartu tai yra ir puiki galimybė sudaryti portfelį iš kompanijų akcijų, kurios yra labiausiai susijusios su tomis technologijomis. Patirtis rodo, kad jos gali nešti daug didesnę grąžą. Johnas D. Rockefelleris yra pasakęs, kad neeiliniai turtai nesusidaro per evoliucijas, tik per revoliucijas, kai kažkas masiškai keičiasi, tada tikrai gali tikėti stebuklingų grąžų. Šiemet, 2023 m., tikrai turiu dirbtinio intelekto sentimentą labai aukštą.

Daugiausia kalbate apie investicijas į JAV regioną, o ką manote apie Europos regioną?

Kalbant apie mano sentimentinį sektorių – sankirtą tarp inovacijų ir technologijų – manyčiau, kad Europa turi labai mažai reikšmės. Man patinka Europos istorija, vertybės, patirtis. Aš gyvenu Europoje, man tai labai patinka, bet tuo pačiu privalau pripažinti, kad iš esmės ateičiai turi ne taip jau ir daug įtakos, nes dauguma proveržinių inovacijų plinta JAV ir Azijoje. Galiu tai iliustruoti skaičiais. Vienas iš tokių matų – įvykstančių IPO (red. past. pirminis viešas akcijų siūlymas) kiekis. Daugmaž pagal tai, kiek IPO kokiam regione atsiranda, galima prognozuoti, kaip atrodys ateitis, nes tai indikuoja, kokiame regione gimsta ir plečiasi inovacijos. Pagal tuos rodiklius, jei pasaulis lygus 100%, virš pusės – 51%– visų inovacijų atsiras JAV, apie 37% – Azijoje, likusi dalis – Europoje ir likusiame pasaulyje. Kalbame apie 10%.

Be abejo, man tai indikuoja, kad panašiu santykiu ateis ir investicinė grąža. Vėlgi, galima labai ilgai analizuoti, kodėl taip yra, bet jeigu įvardinčiau vieną priežastį, sakyčiau, vis dėlto liberalizmas ir socializmas. Europa tapo socialistiniu regionu. Tokios vertybės kaip darbo apsauga, kaip socialinės garantijos, taip vadinama gyvenimo ir darbo pusiausvyrą (angl. work and life balance) ir panašiai. Patogu, gražu, gerai jaukiai gyventi, bet tai reiškia atsilikimą ekonomikoje.

Vėlgi, priminsiu, kad šiuo metu, 2023-iaisiais, bendras ekonomikos dydis Europos ir JAV yra praktiškai vienodi, skiriasi porą procentų, bet jeigu tokiu tempu ekstrapoliuoti, tai po 20–30 metų lyginant su JAV Europa bus, atsiprašau, bet trečias pasaulis. Tą neišvengiamai rodo skaičių kreivės. Neišvengiamai paskutinius 20 metų.

TAIP PAT SKAITYKITE: