Šiuolaikiniai vaikai pirmąsias žinias apie pinigus ir jų svarbą gauna labai anksti – tiek bendraudami šeimoje, tiek darželyje - nuolat klausinėdami, kokius darbus tėvai dirba, kiek uždirba, kiek kainuoja vienas ar kitas pirkinys. Šiandien vaikai daug anksčiau išmoksta pirmąsias savarankiškumo pamokas, o tėvams itin aktualu tarp įvairių gyvenimo pamokų nepamiršti svarbaus dalyko – finansinio raštingumo.
Su vaikais apie pinigus kalbėti tėvai neretai vengia, tai daro mažiesiems negirdint, pamiršta papasakoti, kiek kas mėnesį išleidžia, kiek sutaupo svarbiausiems ir brangiausiems pirkiniams. Tačiau tai daryti būtina.
„Kembridžo“ universitete buvo atliktas tyrimas apie vaikų raidos etapus. Išvados rodo, kad jau su 3-4 metų vaikais reikia kalbėtis apie pinigus, tokio amžiaus vaikams jau yra įdomu, kiek parduotuvėje kas kainuoja“, – teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse.
Kai kuriose šeimose šiandien vaikai nuo pat mažų dienų mokomi pinigų valdymo subtilybių. Tai – sektinas pavyzdys. Ir nors nemažai daliai vaikų taupymo ir biudžeto sudarymo pamokos gali pasirodyti nuobodžios, jos suteikia tvirtus finansų valdymo pagrindus ir neabejotinai praverčia sulaukus pilnametystės, kai jau patiems tenka užtikrinti savo materialinį saugumą.
„Finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai įgyjami palaipsniui, todėl labai svarbu pradėti juos ugdyti dar nuo mažų dienų. Taip, kaip nuo mažens siekiama vaikams suteikti, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo žinių, be kurių nebeįsivaizduojame šiuolaikinio žmogaus gyvenimo. Taip mažieji turėtų būti supažindinami ir su asmeninių finansų pasauliu bei biudžeto valdymo taisyklėmis“, – dėsto banko atstovė.
R. Ežerskienė išskiria pagrindines finansinio raštingumo mokymo gaires, kurios galėtų padėti tėvams.
Leiskite užsidirbti ir taupyti, mokykite dalintis
Labai svarbu nuo mažens vaikams diegti suvokimą, kad darbas yra vertybė. Vaikai turi įsisąmoninti, kad pinigai negaunami už dyką – juos reikia užsidirbti. Darbas vaikams naudingas ir dėl to, kad padeda išsiugdyti daugybę svarbių įgūdžių, tokių kaip atsakomybė ir komandinė veikla.
Taigi užuot paprasčiausiai davus vaikams pinigų, verta jiems skirti tam tikrą sumą kišenpinigių už namuose atliekamus papildomus darbus. Tik svarbu, kad tai nebūtų darbai, kurie ir taip įeina į vaiko kasdienes pareigas – pavyzdžiui, savo kambario susitvarkymas. Norint mokyti vaikus kantrybės, kišenpinigius už atliktus darbus galima skirti kartą per savaitę ar kas dvi – visai kaip suaugusiųjų pasaulyje, kuriame atlyginimas paprastai gaunamas tam tikromis dienomis. Be abejo, vaiko namuose atliekami darbai turėtų atitikti jo amžių“, – pataria R. Ežerskienė.
Anot jos, ugdant vaikų suvokimą apie uždarbį ir pinigų vertę, šeimos vaidmuo visuomet yra ypač svarbus. Būtent šeimoje vaikai dažniausiai „uždirba“ pirmuosius savo pinigus. Dėl to kišenpinigiai yra viena paprasčiausių bei efektyviausių priemonių ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir savarankiškumą.
Skiriant kišenpinigius taip pat labai svarbu suteikti galimybę vaikui pačiam spręsti, kur ir kaip juos išleisti, kokią dalį atsidėti taupymui.
Patiems mažiausiems uždirbtus ar gautus pinigus gali būti smagu dėti į taupyklę, vyresniems – pravartu atidaryti banko sąskaitą ir pasirūpinti banko kortele bei įvairiomis programėlėmis, kurios supratimo apie pinigus moko ir įvairių žaidimų pagalba – tiek suprasti, kur pinigai išleidžiami, tiek pradėti taupyti norimam tikslui.
„Nuo septynerių metu vaikams jau galima užsakyti mokėjimo korteles – tai labai patogus būdas ne tik taupyti, bet ir atsiskaityti mokykloje už maistą, taip pat įvairių mobiliųjų programėlių pagalba stebėti savo išlaidas. Šiuo metu tikrai yra sukurta daug įvairių įrankių su žaidimų elementais, kur vaikai telefone gali matyti, kiek yra sukaupę. Taip pat, jeigu taupo, tarkime, dviračiui 400 Eur, o turi 200 Eur – gali matyti pusės dviračio iliustraciją. Taip vaikas yra motyvuojamas siekti tikslo“, – dėsto R. Ežerskienė.
Vis dėlto svarbu pinigus ne tik uždirbti ir leisti ar taupyti, turint daugiau - jais reikia ir dalintis. Jei tėvai patys yra dosnūs ir nevengia dalytis su kitais, tikėtina, kad užaugę tai darys ir jų vaikai.
Dalytis galima įvairiais būdais: aukojant įvairioms organizacijoms, pavyzdžiui, remiančioms sportuojančius vaikus, reguliariai pervedant pinigų gyvūnų prieglaudai ar nuperkant produktų sunkiau besiverčiančiam senjorui. Prie dosnių tėvų poelgių pagal galimybes gali prisidėti ir vaikai. Tai ugdo jų charakterį ir požiūrį į pinigus.
Anot finansų ekspertės, ugdant vaikų suvokimą apie finansus taupymui turėtų tekti ypatingas dėmesys. Vienas paprastų būdų padėti vaikams geriau susipažinti su taupymu – skatinti juos naudoti 3 „kišenėlių“, piniginių ar taupyklių sistemą. Viena jų skiriama taupyti, kita – išlaidoms, o trečioji – aukoti arba dalintis. Reikėtų paskatinti gaunamus kišenpinigius paskirstyti į skirtingas dalis, pirmiausia papildant skirtą aukoti. Kita dalis atidedama taupyti, o likusi patenka į išlaidų voką, kuriame esančius pinigus vaikas gali skirti norimiems dalykams įsigyti.
Neslėpkite finansų nuo vaikų, įsitraukite visi
Kai kurie tėvai prie vaikų vengia kalbėti apie pinigus. Vis dėlto finansų ekspertai pataria finansinės šeimos situacijos nuo atžalų neslėpti, biudžetą planuoti kartu.
Visų pirma, reikėtų išsklaidyti mitą, kad pinigai yra tik suaugusiųjų reikalas. Įtraukite vaikus ir parodykite jiems, kaip taupote, leidžiate pinigus, investuojate, stebite rinką ir pan. Kasdien jus stebėdami vaikai įsisavins vertingą praktinę informaciją.
„Tai puiki galimybė vaikams pamatyti, kaip formuojamas biudžetas, suprasti, kad visos kasdienės reikmės – nuo elektros iki maisto – lemia išlaidas, kurias būtina iš anksto planuoti. Siekiant neviršyti biudžeto vienas svarbiausių dalykų yra išlaidų kontrolė. Tam pravartu kaupti parduotuvėse bei paslaugų vietose gaunamus čekius ir reguliariai juos peržiūrėti. Tai daryti taip pat galima kartu su vaikais ir paprašyti jų pasidalyti savo nuomone apie tai, kur būtų galima sumažinti išlaidas, kurių pirkinių galbūt atsisakyti“, – sako „Citadele“ atstovė.
Finansų planavimo įgūdžiai būtini kiekvienam. Tad reiktų mokyti vaikus, kaip formuoti biudžetą ir laikytis finansinės drausmės, panaudoti ar įdarbinti likusius pinigus. Tai padės jiems išmokti leisti pinigus pagal galimybes ir ateityje nejausti įtampos gyvenant nuo vieno atlyginimo iki kito.
Mokykite išvengti pavojų
Skatinkite vaikus su pinigais elgtis atsakingai, mokykite, kad geri dalykai ne visuomet gaunami iškart, vos užsinorėjus. Viskam reikia taupyti. Tam pirmiausia reikia išsikelti tikslą ir kryptingai jo siekti, o tam tikrais atvejais – ir skolintis.
Skolinimasis yra finansinio pasaulio dalis. Kartais paskola yra racionaliausias būdas pasiekti tikslo – įsigyti būstą ar automobilį. Kalbėkite su vaikais apie tai, kaip paskolos veikia, mokykite juos palyginti skirtingus pasiūlymus, patarkite, į ką atsižvelgti tai darant.
Svarbu įdiegti suvokimą, kad kreditas gali būti naudingas tik tuomet, kai juo naudojamasi tinkamai. Vaikai turi suprasti, kodėl būtina laiku apmokėti sąskaitas, kokie padariniai gali laukti to nepadarius.
„Be abejo, vaikai yra vaikai, o tai reiškia, kad jie neišvengiamai darys klaidų. Ir kartais tiesiog reikia leisti jiems klysti. Iš to jie gali nemažai pasimokyti. Pavyzdžiui, vaikas gali norėti daugybę kartų bandyti laimėti žaisliuką žaislų automate. Jei jis nenori klausytis suaugusiųjų argumentų, kad taip greičiausiai tik bus veltui išleista nemažai pinigų, nebūtina drausti ar moralizuoti: karti patirtis išleidus savo sutaupytus kišenpinigius ir nieko nepešus bus kur kas efektyvesnė pamoka“, – mano R. Ežerskienė.
Investavimas – privalomas dalykas galvojant apie ateitį
Kiek vyresnius vaikus pravartu pradėti mokyti investavimo pagrindų. Be abejo, pirmiausia investuoti turėtų pradėti ir patys tėvai.
Per kelerius metus naujų investuotojų pasaulyje padaugėjo kelis kartus, apie įvairiausius investavimo būdus daugelis jų sužinojo būdami 30-40 metų. Tai reiškia, kad bent 20 metų, per kuriuos galėjo sukaupti reikšmingas santaupas, jie tam tikra prasme prarado.
Šiuolaikiniai investavimo įrankiai pradėti leidžia vos nuo kelių eurų, yra galybė investavimo simuliatorių, kuriuos naudojant mokytis galima pinigų neprarandant.
Investavimo pagrindų galima mokyti nuo ankstyvo amžiaus. 4-8 metų vaikus jau verta supažindinti su investavimo pradžiamoksliu:
• pasitelkite vaikų atpažįstamas tarptautines įmones, pavyzdžiui, „Disney“, „Apple“
• paaiškinkite, kad visi norintys gali įsigyti nedidelę tų įmonių dalį (akcijų)
• paprastai papasakokite, kaip veikia akcijų rinka
9–13 metų vaikus galima sudominti ir sudėtingesniais dalykais:
• paaiškinti, kas yra akcijų indeksas
• papasakoti apie įvairias investavimo galimybes, pavyzdžiui, ETF (biržoje prekiaujami fondai)
• paaiškinti ilgalaikio investavimo svarbą bei pademonstruoti, kad ilgainiui finansų rinkos auga
14 metų ir vyresni vaikai gali pradėti investuoti kartu su tėvais ar naudoti investavimo simuliatorius
• įvairių mokomųjų įrankių pagalba arba savo pavyzdžiu parodykite, kaip pirkti ir parduoti akcijas
• vyresniems padėkite ir patarkite atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, kad galėtų praktikuotis patys
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
