Laidojimas, testamentas, banko sąskaita: dažniausi teisiniai klausimai, mirus artimajam

Mirus artimajam dažnam kyla įvairūs teisiniai klausimai – nuo to, kokiais dokumentais pasirūpinti, iki ką daryti su velionio banko sąskaita.

Karolina Jancevičiūtė, atsisveikinimo namų „Rekviem Kaunas“ administracijos vadovė, pasakoja, kad mirus artimajam, pirmiausia apie tai reikia pranešti bendrosios pagalbos centrui telefonu 112. Tuomet reikės sulaukti, kol į įvykio vietą atvyks medikai bei policijos pareigūnai.

„Atvykę medikai išrašys laikinąją medicininę pažymą. Ją bus galima pateikti šeimos gydytojui, kuris išduos mirties liudijimą. Tuomet, artimieji turėtų susisiekti su ritualines laidojimo paslaugas teikiančia įmone, kuri pasirūpins velionio transportavimu“, – pranešime spaudai teigia ji.

Sprendimas dėl laidojimo

Konstatavus žmogaus mirtį, paprastai artimiausi šeimos nariai susitaria, kaip, kur ir kada atsisveikins su mirusiuoju. K. Jancevičiūtė sako, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į mirusiojo testamente ar išankstinėje laidojimo sutartyje išreikštą valią.

„Jeigu velionis nėra nurodęs, kaip norėtų būti palaidotas, dėl laidojimo būdo sprendžia artimieji“, – patirtimi dalijasi K. Jancevičiūtė.

Jiems reikės nuspręsti, ar palaikai bus kremuojami, ar laidojami į žemę.

Pasak Gražvydo Vaiciekos, Kėdainiuose veikiančio „Lietuvos krematoriumo“ administracijos vadovo, pasirinkus palaikus kremuoti, artimieji kremavimo įmonei turi pateikti prašymą.

„Šiuo atveju kalbame apie pačius artimiausius velioniui asmenis – sutuoktinį, vaikus, tėvus, brolius ar seseris, senelius, anūkus ar partnerį(-ę). Kitų asmenų prašymo be papildomo pagrindimo tenkinti negalėtume“, – aiškina jis.

Testamentą turi patvirtinti teismas

Dr. Justinas Usonis, advokatų kontoros „Eversheds Saladžius“ advokatas, nurodo, kad Lietuvoje asmenys gali sudaryti oficialųjį testamentą, kurį turi patvirtinti notaras arba konsulinis pareigūnas, arba asmeninį testamentą, kurį surašo patys.

„Svarbu atsiminti, kad asmeninį testamentą per vienerius metus po žmogaus mirties privalo patvirtinti teismas“, – pataria J. Usonis.

Teisininkas atkreipia dėmesį, kad testamentu galima palikti tik velioniui priklausiusį turtą – t. y., jei velionis turėjo sutuoktinį, turtą įgijo kartu santuokos metu ir nebuvo sudaryta turto pasidalijimo ar vedybinė sutartis, turtas yra laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe ir testamentu yra paliekama tik mirusio sutuoktinio pusė nuo bendro turto.

„Testamente taip pat galima nurodyti prievoles ar įsipareigojimus, kuriuos turės įvykdyti turtą paveldintys asmenys, norėdami gauti palikimą. Žinoma, visos neteisėtos, visuomenės papročiams prieštaraujančios ar geros moralės reikalavimus pažeidžiančios testamente nurodytos sąlygos, negalioja“, – nurodo teisininkas.

Priėmus palikimą pereina ir įsipareigojimai

„Mano pinigai“ skelbė, kad, pirmiausia, svarbu žinoti, kad turite išreikšti valią palikimą priimti.   

„Pareigos priimti palikimą nėra, todėl tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek įpėdinis pagal testamentą turi pats nuspręsti, ar įgyvendinti šią teisę“, – teigia Haroldas Ivanauskas, advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas.

Įpėdinių teisė priimti palikimą, pasak jo, gali būti įgyvendinama 2 būdais:

1) įpėdiniui faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti;

2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, dėl šio fakto nustatymo įpėdinis dar turi kreiptis į teismą bei šį faktą įrodyti.

J. Usonis tęsia, jeigu velionis nepalieka testamento, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai jam priklausiusį turtą paveldi pagal eilę: pirmiausia – vaikai, jeigu jų nėra arba jie paveldėjimo atsisako – tėvai ir vaikaičiai, tuomet – seneliai ir provaikaičiai ir t. t. Žmogaus sutuoktinis pagal įstatymą paveldi kartu su vaikais, tėvais ir vaikaičiais.

Be to, pabrėžiama, kad paveldėjimas yra ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Kitaip tariant, priėmus palikimą, atsakoma ir už palikėjo pareigas, ar su turtu susijusias skolas.

„Svarbu žinoti, kad paveldėtojas už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Vis dėlto yra būdas apsisaugoti. Norint apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, pareiškime apie palikimo priėmimą galima nurodyti, kad palikimą pageidaujama priimti pagal turto apyrašą – tokiu atveju už palikėjo skolas bus atsakoma tik paveldėtu turtu“, – komentuoja jis.

Dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos reikia kreiptis į notarą. Kuris notaras jums priskirtas pagal teritoriją, rasite ČIA, pasirinkę miestą arba regioną ir gatvę arba seniūniją, kurioje buvo deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Užsienyje gyvenantys asmenys gali įgalioti advokatą tvarkyti jų palikimo reikalus.

Kad viskas vyktų sklandžiau, rekomenduojama visų reikiamų dokumentų elektronines kopijas notarui nusiųsti anksčiau, pavyzdžiui, likus savaitei iki vizito. Į susitikimą reikia atsinešti originalius dokumentus. 

Kas vyksta su velionio banko sąskaita

Kai bankui tampa žinoma apie asmens mirtį, jo turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojami. Velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.

J. Usonis pabrėžia, kad mirus artimajam jo pinigų negalima leisti, net jei žinote mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

„Gali atsitikti taip, kad šiuos pinigus paveldės kažkas kitas, pavyzdžiui, asmuo, kuriam turtas ar jo dalis palikta testamentu. Tokiu atveju galite sulaukti pretenzijų dėl pasisavinto svetimo turto, – perspėja jis.

Kaip paveldimi vertybiniai popieriai

Grįžtant prie paveldėjimo, svarbu žinoti, kad paveldėti galima ne tik nekilnojamąjį turtą ar pinigus, bet ir vertybinius popierius.

Pasak Roberto Čiočio, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerio, šiandien visiškai aišku, kaip aptikti Lietuvos bankų sąskaitose esančius pinigus ar vertybinius popierius. Notaras tiesiog turi išsiųsti užklausas visiems šalyje veikiantiems bankams bei brokeriams ir sužinos, kiek kokių vertybinių popierių žmogus turėjo.

Daug sudėtingiau, kai tas turtas yra ne Lietuvoje. Pavyzdžiui žmogus turėjo vertybinių popierių sąskaitą Šveicarijoje, Londone, Liuksemburge.

„Egzistuoja tokia galimybė, kad paveldėtojai net nesužinos, kad tas turtas kažkur yra. Dėl to labai svarbu, kad rengdamas testamentą žmogus pagalvotų ir apie praktinę to testamento įgyvendinimo pusę – kaip informuoti įpėdinius, kad jie žinotų, kur tas turtas yra“, – dėsto R. Čiočys.

Gali būti, kad testamento vertybinių popierių turėtojas nebuvo parašęs. Tuomet vėl kyla klausimas, kaip žinoti, ar jis turėjo tokio turto.

„Akcijos ir toliau lieka registruotos mirusio žmogaus vardu. Jei kalba eina apie Lietuvoje registruotas bendroves, reikia tikrinti Juridinių asmenų registre, nes yra galima paieška pagal akcininką. Tad per bankus, tarpininkus ir Juridinių asmenų registrą galima rasti tai, kas yra Lietuvoje“, – kalba teisininkas.

Viso pasaulio bankų ar viso pasaulio registrų neperžiūrėsi, priduria R. Čiočys.

O situacijų gali nutikti visokių. 

Jei tvarkydami stalčius ir perrinkdami seniai užmirštus dokumentus rasite vieną, įrodantį, kad miręs giminaitis turėjo įsigijęs kokios nors įmonės akcijų, – ką darysite toliau? Toks klausimas kilo ir Pauliui Komissarovui, kai jis rado 1992-ų metų močiutei priklausiusį „Laikinąjį akcininko pažymėjimą“. Tai buvo tuometinės valstybinės alaus daryklos „Kalnapilis“ akcijos. Plačiau skaitykite ČIA.

TAIP PAT SKAITYKITE:

• Rašote testamentą? Nepamirškite pagrindinės taisyklės
• Kitoks požiūris: niekam nereikia jūsų palikimo
• Akcijų paveldėjimas: kokius mokesčius mokėsite, kaip deklaruosite