Nejudinami pinigai nuvertėja, todėl neįveiklinti jų reiškia susitaikyti su tuo, kad kasdien jų perkamoji galia mažės. Tai aktualu ne tik privatiems asmenims, bet ir įmonėms, kurių sąskaitose gali susikaupti išties solidžios sumos. Įmonės vis noriau laisvas lėšas investuoja, o šiandien tai daryti nesudėtinga net ir nedideliam verslui. Viena iš galimybių įdarbinti laisvus pinigus pernelyg nerizikuojant – platformos „Letsinvest“ investiciniai projektai, į kuriuos investuotoms lėšoms apsaugoti yra įkeičiamas nekilnojamas turtas.
Kiekviena įmonė generuoja pinigų srautus ir neretai sukaupia lėšų, kurios tam tikru periodu yra nenaudojamos pagrindinei veiklai. Lietuvos banko duomenimis, šių metų birželį ne finansų bendrovių indėliai sudarė 10,4 mlrd. eurų. Pasak Arūno Dūdos, investuotojo, buvusio „Bitė Group“ finansų direktoriaus, jei pinigų turima daugiau nei reikia apyvartinėms lėšoms, laikyti juos atsiskaitomojoje banko sąskaitoje – ne pats geriausias sprendimas.
„Nejudinami pinigai sąskaitose pastebimai dyla. Jeigu metinė infliacija – 10 proc., nesunku suskaičiuoti, kad per metus turima suma nuvertės dešimtadaliu. Todėl jeigu įmonė turi laisvų pinigų ir pakankamai apyvartinių lėšų, jai verta pasidomėti alternatyvomis, kurios leistų išlaikyti pinigų vertę ar net uždirbti“, – sako jis.
Investuoti paprasta
Pasak A. Dūdos, paprasčiausias būdas įdarbinti pinigus – vadinamieji naktiniai depozitai arba indėliai. Tai – paprastesnės, pasyvaus investavimo formos, tačiau ir uždarbis ten neįspūdingas, nors palūkanų norma pastarąjį pusmetį ir pajudėjo iš sąstingio. Jei ketinama investuoti aktyviai, patartina apsvarstyti, ar įmonė turės kompetentingų žmonių, o šie – laiko tokiai veiklai. Paprastai didžiosios įmonės tam skiria daug dėmesio, patiki lėšas fondų valdytojams ar net kuria šeimos biurus.
Bet kokiu atveju investavimas pirmiausia turėtų būti įmonės akcininkų bei vadovų sprendimas ir pasiryžimas, o alternatyvų, kur įdarbinti laisvas lėšas, rinkoje yra. Pavyzdžiui, sparčiai kelią besiskinančios sutelktinio finansavimo platformos, kuriomis vis labiau pasitiki ne tik projektų vystytojai bei investuotojai, bet ir politikos gaires brėžiančios institucijos. Akivaizdžiai augantis sutelktinio finansavimo rinkos potencialas atsispindi ir Europos centrinio banko prognozėse, numatančiose ryškią jų plėtrą.
„Pusę mūsų investicijų portfelio sudaro vidutinių ir smulkių įmonių investicijos, – sako Vytenis Kinduris, sutelktinio finansavimo platformos „Letsinvest“ valdybos pirmininkas, pats jau investuojantis daugiau nei 30 metų. – Aukšta infliacija, neapibrėžtumas žvelgiant į ilgalaikes ekonomikos augimo perspektyvas skatina verslą ieškoti saugių būdų trumpam laikotarpiui investuoti sukauptas laisvas lėšas. Didesni nei 50 000 Eurų vertės investicijų sandoriai sudaro net 72 proc. per platformą jau sutelktos 25 mln. eurų sumos, o tai liudija didžiųjų investuotojų bei profesionalų pasitikėjimą. Tačiau kiekvienu atveju įmonių investicijų apimtys yra skirtingos ir platformoje galima laisvai pasirinkti ne tik sumą, periodą, bet ir konkrečius investicinius projektus. Šios patrauklios ir lanksčios investicinės sąlygos yra viena iš priežasčių, lemiančių pastovų mūsų investuotojų klubo augimą.“
Dalijimosi principais veikiančios platformos įvairiuose ekonomikos sektoriuose yra vis dar ryški pasaulinė tendencija, ir finansų sritis – ne išimtis. 2018 m. Lietuvoje nekilnojamojo turto sutelktinio finansavimo platformose buvo sutelkta 8,5 mln. eurų, o 2022 m. – jau 161 mln.
Sutelktinio investavimo platformos suteikia investuotojams galimybę investuoti į projektus, kuriuos tiesiogiai pasiekti kitu atveju būtų sudėtinga. Tai priartina investavimą prie smulkaus ir vidutinio verslo ir leidžia investuoti saugiai, paprastai ir suprantamai. Ir netgi vertybiškai: investuojant galima išreikšti savo poziciją ir rinktis priimtiniausią projektą atsižvelgiant į įmonei svarbius kriterijus, pavyzdžiui, verslo idėją, projekto vystytoją, verslo vystymo viziją ir panašiai.
Grąža – solidi, rizika – konservatyvi
Nuolatinė investuotojo dilema – ryžtis didesnei rizikai su galimybe uždirbti daugiau, ar rizikuoti mažai, bet nesitikėti ir didelės grąžos. Apie tai, koks yra jai priimtinas „investavimo apetitas“, reiktų permąstyti ir kiekvienai laisvas lėšas įdarbinti nusprendusiai įmonei. Taip pat – įvertinti, kuriam laikui ji nori ir gali laisvus pinigus investuoti. Tarkime, pasirinkus investicinius fondus, lėšos gali būti „užrakintos“ ir penkeriems ar net septyneriems metams.
„Kuo trumpesnis periodas, tuo mažiau rizikinga investicija, nes planuoti veiklą ir prognozuoti reikiamus pinigų srautus, tarkime, ateinantiems metams, kur kas paprasčiau nei ilgesniam laikui. Todėl trumpalaikės investicijų galimybės įmonėms – didelis privalumas“, – pabrėžia A. Dūda.
Vidutinė investicinio projekto trukmė platformoje „Letsinvest“ yra vieneri metai. O vertinant grąžos ir rizikos santykį, saugesnio ir stabilesnio instrumento rinkoje reiktų gerai paieškoti. „Letsinvest“ suburti profesionalai kruopščiai atrenka, kuriuos projektus siūlyti savo investuotojams. Visos paskolos yra užtikrinamos pirmine nekilnojamo turto hipoteka, o skolinama ne daugiau kaip 70 proc. įkeisto turto vertės. Pasiteisinusi konservatyvios rizikos strategija iki šiol sėkmingai apsaugojo platformos investuotojus nuo pradelstų mokėjimų.
Pasak V. Kindurio, visa tai investuotojams kuria pakankamą vertės rezervą ir užtikrintumą dėl investuotų lėšų bei leidžia uždirbti 10 – 11 proc. nuo investuotos sumos. Šį uždarbį jis vadina „teisinga grąža“: investuotojas metų pabaigoje ar kas ketvirtį gauna tokią palūkanų sumą, kokia yra užfiksuota sutartyje, ir jokių papildomų mokesčių ar įmokų nėra. Tad investavusi įmonė gali aiškiai ir tiksliai planuotis savo pinigų srautus.
„Investavimas visada susijęs su didesne ar mažesne rizika, tačiau jei įmonės akcininkai su ja sutinka, tuomet tokia platforma yra labai patrauklus variantas trumpalaikei investicijai. Lyginant su banko depozitu, grąža čia – kone trigubai didesnė. Tai yra pakankamai solidi rizikos premija. Juolab kad platformoje dirbantys profesionalai padaro labai didelį darbą atrinkdami projektus. O svarbiausia įmonėms, renkantis bet kurią investavimo formą – nepamiršti diversifikuoti rizikos“, – pabrėžia A. Dūda.
Sužinokite daugiau apie „Letsinvest“: https://letsinvest.eu/invest
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
