LB: stebime rekordiškai didelę finansinių sukčiavimų bangą

LB: stebime rekordiškai didelę finansinių sukčiavimų bangą
Bernhardo Kretzerio ( „Scanpix“ ) nuotr.

Lietuvos bankas (LB) įspėja apie itin suaktyvėjusius finansinius sukčius ir ragina gyventojus ir verslą būti atidžiais ir neatskleisti saugos ar mokėjimų kortelių duomenų. Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad pernai sukčiai išviliojo 12 mln. Eur. 

LB pranešime teigia „fiksuojantis istoriškai itin aktyvų" finansinio sukčiavimo periodą, kai sukčiai itin plačiai bando išvilioti pinigus.

„Stebime rekordiškai didelę finansinių sukčiavimų bangą. Šiuo metu sukčiai naudojasi pajamų deklaravimu ir aktyviai siunčia pranešimus gyventojams. Tikėtina, kad jie išliks itin aktyvūs artimiausiomis dienomis iki deklaravimo termino ir kurį laiką po jo. Užkirsti kelią sukčiavimui galima tik bendromis mokėjimo paslaugų teikėjų ir klientų pastangomis, todėl ypač svarbu, kad abi pusės neprarastų budrumo – mokėjimo paslaugų teikėjai tikrindami operacijas, o klientai – itin atidžiai elgdamiesi su savo mokėjimo kortelių ir prisijungimo prie bankinių sistemų saugos duomenimis“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.  

Šiuo metu stebimos suaktyvėjusios duomenų viliojimo (angl. phishing) atakos, kai atsiunčiamos žinutės su aktyviomis nuorodomis, nukreipiančiomis į suklastotus internetinės bankininkystės puslapius, ir prašoma suvesti prisijungimo prie el. bankininkystės ar kitus asmeninius duomenis.

Naujausias pavyzdys – sukčiai, prisidengdami VMI vardu, siunčia melagingus pranešimus apie mokesčių permokas, skolas ir siekia išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis. Taip pat sukčiai gyventojus gali mėginti pasiekti el. laiškais, skambučiais, SMS žinutėmis, per socialinius tinklus, pokalbių programėles. Jie gali apsimetinėti įvairių valstybės institucijų ar finansų įstaigų atstovais. 

LB ragina laikytis šių atsargumo priemonių:

Saugokite savo duomenis. Niekada neatskleiskite savo mokėjimo duomenų, jei patys neinicijuojate ir neketinate atlikti mokėjimo. Finansų įstaigos savo klientams niekada nesiunčia žinučių ar elektroninių laiškų su nuorodomis, kuriose prašo suvesti mokėjimų saugos duomenis. Tam, kad į Jūsų sąskaitą būtų pervestos lėšos, nereikia nei patvirtinti asmens tapatybę (nei Smart ID programėlėje, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi), nei nurodyti specialaus trijų skaitmenų kodo, esančio ant Jūsų mokėjimo kortelės (CVV). Atminkite – jeigu sukčiai gaus šiuos duomenis, jie gaus ir prieigą prie Jūsų lėšų. 

Neskubėkite. Niekada nespauskite el. laiškuose, SMS pranešimuose, pokalbių programėlėse nuorodų, jei nesate įsitikinę siuntėjo patikimumu. 

Tikrinkite. Jeigu gauta žinutė pasirodė įtartina, eikite į oficialią finansų įstaigos ar institucijos interneto svetainę, prisijunkite prie savo paskyros ir patikrinkite, ar išties gavote pranešimą. Jeigu turite abejonių, susisiekite tik oficialiais kontaktais. Įspėjimus apie sukčiavimo būdus, patarimus, kaip apsisaugoti, skelbia ir valstybės institucijos, ir finansų rinkos dalyviai. Domėkitės šia informacija, dalykitės su draugais ir artimaisiais.

LB finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39%) gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6% pateko į pinkles ir nukentėjo finansiškai, 33% sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė.

Gyventojų apklausą užsakęs Šiaulių bankas pabrėžia, kad nemaža dalis gyventojų neatpažįsta sukčių ir jų metodų.

„Nors apie sukčiavimą kalbama labai daug, apie tokius atvejus nuolat rašo žiniasklaida, labai liūdnų istorijų vis dar girdime. 14% gyventojų neatpažįsta sudėtingesnių sukčiavimo būdų ir mano, kad tam tikrais atvejais bankas gali paprašyti mokėjimo kortelės PIN kodo arba interneto banko prisijungimų. Apmaudu, bet per metus situacija dėl šios problemos reikšmingai nepasikeitė", – sako Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.

Šiaulių banko užsakytos apklausos duomenimis, 27% respondentų buvo tiesiogiai susidūrę su sukčiais, o dar beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad pinigus yra bandyta išvilioti iš jų artimųjų, giminaičių. 

Lietuvos bankų asociacija skačiuoja, kad pernai sukčiai išviliojo 12 mln. Eur (2021 m. – 10 mln. Eur). 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?

Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.

Prenumeratos užsakymas

Mokėjimo būdai

Norėdami mokėti pavedimu pagal iš anksto gautą sąskaitą, spauskite PRENUMERUOTI. Gavę jūsų duomenis išsiųsime Sąskaitą.

Jei turite klausimų, susisiekime: tel. +370 5 252 6408, 252 6330, e.paštu [email protected]

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

Prenumerata 1 mėn.
6 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

Prenumerata 12 mėn.
47 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

LiMA DAY’24 ŠIAULIAI konferencijos dalyviams 3 mėn. prenumerata
0 Eur
(su PVM)

VŽ Mano pinigai - praktiški patarimai apie investavimą

  • Investavimo dienoraščiai
  • Ką pirko investuotojai (kiekvieną mėnesį)
  • Ekspertų patarimai
  • Podkastai su investuotojais

6 mėn. prenumerata už 4 kainą
24 Eur
(su PVM)
Mano pinigai