Seimas priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyti mokesčiai didesnės nei 450.000 Eur vertės būstui, o visas likęs gyventojų turtas bus apmokestinamas nuo 50.000 Eur.
Už tokias NT mokesčio įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė – 4.
Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. sausio, pirmąkart NT mokestį mokėti reikėtų 2027-aisiais.
450.000 Eur laikoma apmokestinimo „grindimis“, o mokestis būtų taikomas būsto vertei, viršijančiai 450.000 Eur ribą. Jeigu pagrindinį būstą valdo bendrasavininkiai, apmokestinimo „grindys“ siektų 900.000 Eur. Konkretų mokesčio tarifą nustatytų savivaldybės 0,1–1% ribose.
Rimantas Šadžius, finansų ministras, teigė, kad nustačius šį NT mokesčio už pirmą būstą variantą kasmet būtų surenkama nuo 700.000 Eur iki 1 mln. Eur mokesčio. Pasak jo, minimos vertės būstų tikriausiai tėra dviejose Lietuvos savivaldybėse – Neringos ir Vilniaus miesto.
Gintauto Palucko, premjero, teigimu, įsigaliojus pataisoms už pirmą būstą NT mokestį mokėtų mažiau nei 1.000 asmenų.
Likęs gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 50.000 Eur. Jei turto vertė yra tarp 50.000–200.000 Eur, gyventojai būtų apmokestinami 0,2% tarifu, 200.000–400.000 Eur – 0,4% tarifu, 400.000–600.000 Eur – 0,6% tarifu.
0,6–1 mln. Eur vertės turtui būtų taikomas 0,8%, o virš 1 mln. Eur – 1% tarifas.
Apleistą ir neprižiūrimą NT bus apmokestintas 1–5% tarifu, konkretų dydį turėtų nustatyti savivaldybės.
Seimas taip pat pritarė, kad pagrindiniam gyvenamajam būstui būtų priskiriamos poilsio ir kitų paskirčių patalpos, kur asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą. Anksčiau Seimas buvo pritaręs, kad toks NT būtų laikomas būstu tik dėl kurorto statusą turinčių vietovių.
Taip pat pritarta, kad mokestinė NT vertė būtų nustatoma ne rečiau kaip kas trejus metus.
Tuo metu komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam būtų taikomas 0,5–3% tarifas, jį nustatytų savivaldybės. Šiuo metu dažniausiai nustatytas tarifas – 1%.
Visą komercinį NT siūloma apmokestinti 0,2% papildomu tarifu, iš kurio surinktos lėšos būtų skirtos Gynybos fondui.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2% tarifu, tačiau tik nuo 150.000 Eur vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200.000 Eur.
Kompromisas
Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas, dar prieš balsavimą kalbėjo, kad paskutinis mokesčio variantas yra „geriausias iš blogiausių“.
„Geriausias variantas būtų – tas mokestis, kuris šiandien galioja, su jo korekcijomis. Bet iš to, ką buvo galima, matyt, išspausti – iš blogiausio geriausias“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė S. Skvernelis.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar balsavimo stadiją pasiekęs NT mokesčio modelis yra kompromisinis.
G. Paluckas nesiėmė vertinti Seime gerokai pakoreguoto NT mokesčio modelio, palyginti su tuo, kurį teikė Vyriausybė, be kita ko, siūliusi leisti pirmojo būsto mokesčio grindis ir tarifų ribas nustatyti savivaldybėms.
„Nėra prasmės samprotauti. Vyriausybė yra atidavusi Seimui svarstyti tokį variantą, kurį matė kaip racionaliausią. Bet po diskusijų Seime, su visuomene, tarp koalicijos partnerių priimtas sprendimas šiandien dėl tokio, koks yra pateiktas“, – aiškino premjeras.
Konservatorė Gintarė Skaistė, buvusi finansų ministrė, pastebėjo, jog tai jau dešimtoji įstatymo versija.
„Bus mažiau lėšų gynybai ir savivaldai. Pernai iš NT mokesčio surinkome 16 mln. Eur, po verčių atnaujinimo būtume surinkę 60 mln. Eur, o dabar surinksime 10 mln. Eur“, – kalbėjo ji.
G. Skaistė prognozavo, kad Lietuva dėl tokio įstatymo gali negauti dalies jai numatytų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.
Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ vadovas, teigė, kad nė vienas Seimo narys nenori balsuoti už šį projektą, bet už jį balsuoja vien tik tam, kad „apsaugotų žmones“ nuo dabar galiojančio NT mokesčio.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
