Nerimaujate, kad netinkamai tvarkotės su pinigais? 7 žingsniai leis patikrinti

Kylančios kainos, aukštos palūkanų normos ir rinkų nepastovumas – galvos skausmas gyventojams. Pravartu peržvelgti dabartinę savo finansų būklę ir, matant poreikį, atlikti korekcijas, kad pasiektumėte finansinius tikslus.

1. Susiskaičiuokite asmeninę infliaciją

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, metinė infliacija liepą padidėjo iki 21,6% nuo 20,5% birželį, o vidutinė metinė infliacija per dvylika mėnesių liepą sudarė 13,4%.

Skaičiai gali atrodyti gąsdinantys, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvieno gyventojo asmeninė infliacija gali skirtis nuo šalies vidurkio.

„Mano pinigai“ rašė, kad paprasčiausias būdas paskaičiuoti asmeninę infliaciją – pasigaminti savo arba naudotis Lietuvos banko skaičiuokle.

Apskaičiavus asmeninę infliaciją Nicole Morong, „Peterkin Financial“ finansų planuotoja, kviečia sau užduoti 2 klausimus:

Jei daugiau išleidžiate tam tikroms kategorijoms, ar tai sąmoningas sprendimas?
Atsižvelgiant į jūsų asmeninę infliaciją, ar vis dar galite sau leisti nuolat taupyti ir investuoti?

N. Morong nuomone, asmeninės infliacijos apskaičiavimas gali padėti suvokti, kad gyventojai patys gali kontroliuoti savo išlaidas ir aukšta infliacija, apie kurią tiek daug kalbama per medijas, nebūtinai bus padariusi žalos asmeniškai jums, skelbia „Bussines Insider“ .

Apie būdus, kaip susiskaičiuoti asmeninę infliaciją, plačiau skaitykite ČIA.

Kitas žingsnis – taupymas.

2. Pinigus leiskite taupiai

Jei neseniai buvote paaukštintas darbe ir jums pakėlė atlyginimą, tai dar nereiškia, kad reikėtų plačiau praverti piniginę ir, pavyzdžiui, kasdien vakarienę užsisakinėti į namus. Norėdami daugiau sutaupyti, peržiūrėkite, kokias išlaidas galite sumažinti arba atsisakyti apskritai, tarkime, narystės, prenumeratos ar nebūtinų kelionių, rašo CNBC.

3. Naudokite tik vieną kortelę

Siekiant geriau valdyti savo išlaidas rekomenduojama visas bankines operacijas (tiek, pavyzdžiui, mokant parduotuvėje, tiek internetu) atlikti viena kortele, taip bus paprasčiau sekti, kur ir kiek pinigų išleidote.

4. Nusistatykite kortelių limitus, gaukite pranešimus

Įprastai bankai klientams leidžia nusistatyti ir koreguoti mokėjimų limitus (dienos, mėnesio). Jeigu matote, kad per daug išleidžiate, pasinaudokite šia galimybe.

Be to, norėdami sekti, kas vyksta jūsų banko sąskaitoje, galite nusistatyti ir gauti pranešimus, pavyzdžiui, kai sąskaitos likutis pasiekia minimalią sumą.

Susitaupius pakankamą sumą pinigų, dalį pravartu skirti investavimui.

5. Turėkite pajamų rezervą ir investuokite

Finansų ekspertai visuomet pataria turėti nenumatytų išlaidų rezervą. Pasak, Kamilės Taujanskaitės, „Vilnius Tech“ Finansų inžinerijos katedros docentės, žmonėms, kurie neturi įsipareigojimų, skolų, išlaikytinių, pavyzdžiui, vaikų, pakanka turėti 3 mėn. pajamų rezervą, žmonėms, kurie turi finansinių įsipareigojimų, verta turėti didesnį – 6 mėn. pajamų dydžio rezervą.

Kamilė Taujanskaitė, „Vilnius Tech“ Finansų inžinerijos katedros docentė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Taip pat rekomenduojama dalį laisvų pinigų skirti investavimui. Investavimo instrumentų yra daug ir įvairių, svarbu išsirinkti bent kelis (kad portfelis būtų diversifikuotas) pagal savo rizikos toleranciją, turėti tikslą, susidėlioti investavimo strategiją ir jos laikytis.

6. Naudokitės internete nemokamai prieinama informacija

Internete pilna informacijos apie investavimą. Susiradę kompetentingą šaltinį, pavyzdžiui, bankų, maklerių įmonių puslapius, galite susipažinti su investavimo pagrindais. Be to, su darbdaviu ar jo atstovu pasikalbėkite apie galimybes kaupti pensijai, siūlomas investicijas.

7. Konsultuokitės su finansų specialistu

Biudžeto planavimas, darbo netekimas, vaiko gimimas – susidoroti su šiais ir kitais finansiniais iššūkiais gali padėti kvalifikuoti specialistai.

Domas Klimavičius, Šiaulių banko investicinių paslaugų grupės vadovas, sako, kad asmeninė finansų patarėjo konsultacija praverstų didžiajai daliai gyventojų.

Domas Klimavičius, Šiaulių banko investicinių paslaugų grupės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jo teigimu, finansų patarėjas galėtų padėti surasti alternatyvų bene vieninteliam lietuviui žinomam investavimo būdui – nekilnojamam turtui (NT), diversifikuojant savo investicijas per skirtingas turto klases, kartu padidinant portfelio likvidumą ir gaunant pinigų srautą iš skirtingų šaltinių.

D. Klimavičius atkreipia dėmesį, kad:

1. Finansų patarėjas gali padėti susikurti įvairaus pobūdžio investicinį krepšelį, priklausomai nuo kliento lūkesčių, rizikos tolerancijos, investavimo horizonto ir kt.;

2. finansų patarėją galima pasitelkti, ne tik norint investuoti laisvas lėšas, bet ir imant būsto paskolą, siekiant įvertinti savo galimybes, perkamo būsto naudas ir kt.;

3. kreiptis į finansų patarėją galima norint susitvarkyti savo kasdienius finansus, išmokti planuoti pajamas, išlaidas, atsidėti taupymui ir pan.

Kitus punktus ir išsamiau apie asmeninio finansų konsultanto privalumus, kainas skaitykite ČIA.

3 dažniausios klaidos

Dr. Asta Gaigalienė, docentė, asmeninių finansų ekspertė, atkreipia dėmesį į 3 pagrindines gyventojų elgesio su pinigais klaidas.

Pirmoji klaida – savo finansinės situacijos neįvertinimas.

„Asmeniniai finansiniai sprendimai ne veltui yra asmeniniai, kadangi, kas tinka mano kaimynui, nebūtinai tiks man, nes skiriasi tiek patys žmonės, tiek jų dabartinė finansinė padėtis bei poreikiai, tiek ir jų ateities tikslai“, – argumentuoja ji.

Ekspertė rekomenduoja finansinius sprendimus priimti atsižvelgiant į konkrečiai savo situaciją, nepagailėti laiko jai įsivertinti, atsižvelgti į savo žinias ir gebėjimus, įsivardinti ateities siekius.

„Pavyzdžiui, ne visiems tinkami vienodi gyvybės draudimo produktai ar investavimo priemonės, vieniems santaupų prireiks po metų, nes planuoja įsigyti gyvenamą būstą, kitas gali investuoti ir ilgesniam laikotarpiui ar prisiimti didesnę investavimo riziką. Svarbu, jog priimami finansiniai sprendimai derėtų tiek tarpusavyje, tiek ir su ateities tikslais“, – dėmesį atkreipia ji.