Nuo 2018 m. iki 2022 m. Europos Sąjungos (ES) rezidentų į ES nepriklausančias šalis asmeninių pavedimų bendra suma išaugo 41%. Įplaukos į ES taip sparčiai nedidėjo, skelbia Eurostatas.
Jei 2018 m. perlaidų suma siekė 30,8 mlrd. Eur, tai 2022 m. jau sudarė 43,5 mlrd. Eur. Pernai, palyginti su 2021 m., augimas siekė 10%.
Asmeninius pervedimus sudaro pinigų srautai, kuriuos imigrantai siunčia savo kilmės šalies namų ūkiams.
2018–2022 m. pastebimas didelis pinigų perlaidų iš ES rezidentų ne ES šalims augimas. O įplaukos į ES pasižymėjo kuklesniu augimu – tik 15%. Dėl to didėjo neigiamas ES balansas, palyginti su ES nepriklausančiomis šalimis, 2022 m. siekdamas 30,0 mlrd. Eur.
Pernai įplaukos į ES sudarė 13,5 mlrd. Eur, t. y. 10% daugiau, palyginti su 12,4 mlrd. Eur 2021 m.
[infogram id="0346b3a0-a7f9-45f3-8202-02c494d8f20f" prefix="agB" format="interactive" title="Pinigų perlaidos 2013-2022 m."]
Eurostatas skelbia, kad 2022 m. dėl asmeninių pervedimų 9 ES šalyse susidarė perteklius, nes jų įplaukos viršijo perlaidas. Iš šių valstybių 4 pranešė apie perteklių, sudarantį daugiau kaip 1% jų bendrojo vidaus produkto (BVP): Kroatija (2,8% BVP), Bulgarija (1,4%), Portugalija (1,4%) ir Rumunija (1,3%).
Kipras (-0,9%), Malta ir Ispanija (kiekviena po -0,6%), priešingai, turėjo didžiausią asmeninių pervedimų deficitą likusio pasaulio atžvilgiu, išreikštą atitinkama jų BVP dalimi.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Infografika: kur atostogauja multimilijonieriai
- Infografika: 20 dažniausiai daromų investavimo klaidų
- Tarp turtingiausio Estijos jaunimo – ir du lietuviai
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
