Pirmą kartą per septynetą metų daugelyje didžiųjų Lietuvos bankų už indėlius mokamos palūkanos pakilo virš nulio. Centriniams bankams toliau griežtinant pinigų politiką, palūkanos artimiausiu metu indėlininkams gali ir dar paaugti. Nors tai skamba kaip neblogos žinios daugiau kaip 20 mlrd. EUR indėliuose sukaupusiems gyventojams, šiandien kaip niekad verta prisiminti ir indėlių rizikas bei alternatyvas.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinės metinės indėlių palūkanos po 5-7 metų pertraukos pradėjo augti nuo kovo mėnesio ir šiuo metu sudaro 0,39%. Tiesa, šiame vidurkyje įtraukti tiek trijų didžiųjų šalies bankų duomenys, kurie užima per 80% indėlių rinkos, tiek mažieji bankai, istoriškai siūlantys pastebimai didesnes palūkanas. Teigiamas palūkanas praktiškai visais laikais siūlė ir kredito unijos. Visgi ir rinkos tendencijas diktuojančiuose didžiuose bankuose, išskyrus vieną, šiuo metu už naujus indėlius jau mokamos 0,2-1% palūkanos.
Teoriškai tai skamba kaip geros naujienos gyventojams: indėliai ne tik yra populiariausia investavimo forma Lietuvoje, bet ir augo visais nulinių palūkanų laikais. Pvz., jei 2016-ųjų pradžioje gyventojai indėliuose laikė kiek daugiau nei 10 mlrd. EUR, tai šį rugsėjį indėliai siekė virš 20 mlrd. EUR.
Gyventojų potraukis indėliams yra suprantamas: tai pasaulyje šimtmečius egzistuojanti, aiški ir patogi investavimo priemonė. Ji taip pat atrodo itin saugi: Lietuvoje indėliai iki 100.000 EUR bankuose ir kredito unijose yra apdrausti per valstybės administruojamą programą.
Vis dėlto didysis jų trūkumas yra infliacijos dažniausiai nepranokstančios palūkanos. Pačioje 2000-ųjų pradžioje už indėlius buvo galima gauti ir 8% palūkanų, kai infliacija siekė vos kelis procentus. Po keleto metų Lietuva pagyveno ir neigiamoje infliacijoje, bet ir indėlių palūkanos sumažėjo iki 2-3%. O jau nuo 2004 m. iki pat didžiosios krizės indėlių palūkanos nebeatsvėrė infliacijos, o paskutinius keliolika metų palūkanos vidutiniškai siekia 0-2%, tačiau tik pavieniais metais leisdavo pranokti infliaciją. Tokios palūkanos faktiškai reikšdavo, kad atsižvelgiant į kainų augimą, indėliai banke dažniausiai būdavo ir tebėra nuostolingi.
Pastaruosius kelis metus gyventojų indėlių sparčiai daugėjo dėl pandemijos – dalis gyventojų tiesiog neturėjo kur išleisti pinigų nekeliaudami ir mažiau vartodami pramogoms. Šiemet indėlių augimas jau išsikvėpė: augant kainoms ir dar nesikeičiant vartojimui, gyventojams nebelieka tiek daug pinigų santaupoms nei anksčiau.
Todėl net jei pastaraisiais mėnesiais indėlių palūkanos kiek išaugo, jos nė iš tolo neprilygsta rekordinei infliacijai. Prognozuojama, kad infliacija per metus atslūgs iki labiau įprastų skaičių, tačiau net ir tokiu atveju, tikėtina, indėliai liks nebent taupymo, o ne realaus kapitalo auginimo priemone.
Atranda sutelktinį su NT įkeitimu
Pasak sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovės Gretos Zarembienės, buvę indėlininkai sudaro pastebimą platformos naudotojų dalį, tačiau, anot jos, indėliuose esantis kapitalo potencialas tebėra milžiniškas.
„Kalbantis su investuotojais, daugiausiai girdime du indėlių privalumus: paprastumą ir saugumą. Nors galimybė pasidėti indėlį savo kasdieniame banke yra išties patogi, sutelktinio finansavimo platformos šiuo metu yra lygiai taip pat lengvai prieinamos, aiškios, modernios, informatyvios ir suprantamos, tuo įsitikina praktiškai kiekvienas naujas mūsų investuotojas. Investicijų saugumas yra platesnė tema: išties, 100.000 EUR neviršijantys indėliai yra apdrausti valstybės ir yra beveik nulinės rizikos, tačiau sutelktinis finansavimas su NT įkeitimu siūlo taip pat patrauklų rizikos ir grąžos santykį. Be to, sutelktiniame finansavime NT įkeitimo mechanizmas, kuris kaip papildoma apsaugos priemonė yra taikoma investuotojams, galioja nepriklausomai nuo investicijos dydžio, t.y. jis taikomas tiek kelis šimtus, tiek kelis milijonus investavusiems asmenims“, – teigia G. Zarembienė.
Platforma besidomintiems gyventojams ji primena, kad tam tikra prasme indėliai irgi yra sutelktinis finansavimas: bankai per indėlius surenka gyventojų lėšas, kuriomis finansuoja įvairius verslus ar fizinių asmenų paskolas. Dažniausiai – įkeičiant turtą.
„Kalbant apie saugumą, sutelktinį finansavimą prižiūri Lietuvos bankas, platformos paskelbia tik vidinę-ekspertinę atranką praėjusius projektus, o investuotojų naudai visuomet yra įkeičiamas bent 30-50% už paskolą didesnės vertės turtas. Sutelktinio finansavimo rinka Lietuvoje sparčiai auga ir pernai sudarė beveik 115 mln. EUR per metus. Anksti reglamentavusi šį sektorių, Lietuvos rinka neturėjo esminių sukrėtimų ar didelių skandalų, visai kitaip nei nereguliuojamose rinkose. O „Röntgen“ platformoje iki šiol neturime vėluojančių projektų. Žinoma, visos investicijos susijusios su rizika, tačiau įvertinus šiuo metu mokamas 7-11% metines palūkanas ir investuotojams su dideliu rezervu kaip apsaugos priemonę įkeičiamą turtą, sutelktinis NT finansavimas atrodo kaip konkurencinga alternatyva indėliams“, – sako G. Zarembienė.
Jos teigimu, net įvertinus sudėtingesnę ekonomikos ir NT rinkos padėtį, sutelktinis finansavimas su NT įkeitimu gali būti užuovėja ir nuo infliacijos, ir nuo galimos NT kainų korekcijos. Tai lemia įkeisto turto vertės rezervas, kuris leistų projektą parduoti su kelių dešimčių procentine nuolaida, ko vis tiek pakaktų paskolai, palūkanoms ir delspinigiams padengti. Tad peršasi išvada, kad realiausias galimas scenarijus būtų paskolos grąžinimo vėlavimas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad projektui, į kurį investuojama, susidūrus su keblumais, įkeisto turto pardavimas, net pritaikius didelę nuolaidą, gali trukti keletą mėnesių ar net metų. O realus lėšų praradimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei įkeistas turtas būtų pervertintas. Būtent dėl to investuotojams reikėtų atidžiai rinktis projektus bei platformas, taip pat patiems papildomai susipažinti su rinkos padėtimi, projektu, turto vertinimu ir kt.
„Net ir savo investuotojams nuolat primename vieną svarbiausių investavimo taisyklių – diversifikaciją. Nors NT įkeitimas yra išties solidi apsaugos priemonė, konservatyviems investuotojams vertėtų dalį kapitalo išskaidyti ir į kitas fiksuotos grąžos bei mažesnės rizikos priemones, ypač jeigu jos šiuo metu dėl visose skolos rinkose išaugusių palūkanų gali duoti apčiuopiamesnę grąžą“, – tvirtina G. Zarembienė.
Anaiptol ne jaunimo mada
Lietuvos banko duomenimis, daugiausia indėlių laiko vyresni žmonės 51-64 m. ir 65+ m. amžiaus grupės, pastarajai nedaug nusileidžia 36-50 m. grupė. Ir nors sutelktinis finansavimas yra gana naujas investavimo įrankis, „Röntgen“ aktyvių naudotojų statistika rodo, kad platformoje aktyviausiai investuoja ne jaunimas, o 36-50 m. amžiaus grupė. Tiesa, patys jauniausi gyventojai indėlius renkasi itin retai ir juos daug dažniau sutiktumėme sutelktiniame finansavime.
[infogram id="05e91fda-6b24-46f5-a828-798b2fd8ba7c" prefix="lpP" format="interactive" title=" Röntgen"]
Pasak G. Zarembienės, nors amžius nebūtinai visada atspindi investavimo prioritetus ir strategijas, šie skaičiai iliustruoja, kad sutelktinį NT finansavimą aktyviai renkasi tiek aukščiausių pajamų, tiek vyriausios bei konservatyviausios amžiaus grupės.
„Stereotipas apie vyresnio amžiaus indėlininkus yra gana pagrįstas – jiems išties itin aktualios saugumo garantijos ir proceso paprastumas. Vis dėlto teiginys, kad sutelktinis finansavimas skirtas tik jaunimui yra mitas. Pusė mūsų platformos aktyvių naudotojų yra vyresni nei 35 m., o dar penktadalis – vyresni nei 51 m. Tai rodo, kad vertingo turto įkeitimas ir palūkanos atitinka tiek finansiškai pajėgiausių, tiek konservatyviausių investuotojų lūkesčius. Išties mūsų platformoje rastume santykinai mažiau jaunimo, tačiau tai irgi rodo, kad nesivaikome egzotikos bei prioritetą teikiame tvariam investavimui“, – komentuoja G. Zarembienė.
Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad skirtingų sutelktinio finansavimo ir juo labiau tarpusavio skolinimo platformų investuotojų demografija ir tikslinės auditorijos gali skirtis.
Atrado sutelktinį, bet dalį pasiliko indėliuose
Indėliuose ne vienus metus savo šeimos kapitalą laikė vilnietė Dovilė (pavardė redakcijai žinoma). Bankas tuo metu siūlė praktiškai nulines palūkanas (0,05%), todėl indėlius ji vertino ne kaip kapitalo įdarbinimo galimybę, o tiesiog kaip būdą taupyti sunkiau pasiekiamoje sąskaitoje.
„2008-2009 m. krizės metu iš indėlių litais buvo galima uždirbti kone 10% palūkanų, bet vėliau tai tapo nebent patogiu būdu kaupti ir laikyti lėšas atokiau nuo einamosios sąskaitos. Tiesiog su šeima neturėjome kompetencijų ir laiko gilintis į kitus investavimo būdus. Rimčiau svarstėme nebent apie investicinį butą su paskola, tačiau neradome optimalaus varianto ir nenorėjome įsipareigoti ilgam“ , – savo motyvus dėsto moteris.
Sutelktinį NT finansavimą Dovilės šeima atrado 2021 m. pradžioje – „Röntgen“ platformą paskatino išbandyti draugų rekomendacijos.
„Vis dar indėliuose laikau keliolika tūkstančių nenumatytoms išlaidoms. Jų privalumas – galimybė per akimirką nutraukti sutartį iškart atgaunant grynuosius be palūkanų. O platformoje mūsų portfelis dabar siekia arti 60.000 EUR, jis gana išskaidytas per skirtingus projektus. Esame nedaug investavę ir į obligacijas. Investuodami per metus jau užsidirbome beveik tiek pat, kiek kasmet taupymui skiriame patys. Žinoma, pastarųjų mėnesių reiškiniai šiek tiek neramina, bet galimybė platformai išparduoti įkeistą turtą su didžiulę nuolaida atrodo rimta apsaugos priemonė net ir pesimistinėje rinkoje“, – komentuoja investuotoja.
Pastaruoju metu kiek padidėjusias palūkanas už indėlius bankuose ji vertina teigiamai – tam tikra portfelio dalis vis tiek yra numatyta šiai krypčiai, todėl ji galės generuoti jau nebe nulinę grąžą.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
