Perkant būstą su būsto paskola neišvengiamai teks daryti būsto vertinimą, kad bankas žinotų, kokios vertės turtą įkeisite. Čia yra viena grėsmė: sumokėję nemenką užstatą pardavėjui pirkėjai staiga nustemba, kad būsto vertė yra gerokai mažesnė nei kaina.
Jei skolinamasi ir būstui įsirengti, tenka daryti ne vieną būsto vertinimą. Įprastai jį perkant ir jau įsirengus, nors kai kurie bankai nori didesnės besiskolinančiųjų kontrolės ir prašo dar daugiau būsto vertinimų, kurie padėtų matyti progresą, būtų galima paskolą išmokėti dalimis.
Nika Kulikienė, sertifikuota gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) ekspertė, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto projektų vadovė, sako, kad tokių atvejų nepasigilinus į rinkos situaciją iš tiesų pasitaiko.
„Taip tikrai gali būti, kai pardavėjas nori būstą parduoti ne rinkos kaina. Tuomet jau įprastai pirkėjai su pardavėjais kalbasi, kaina derinama. Įsivaizduokit, kad perkate 150.000 Eur kainuojantį būstą, o vertintojas jį įvertina 100.000 Eur. Tai reiškia, kad teks mokėti kur kas didesnį pradinį įnašą“, – sako N. Kulikienė.
Įprastai perkant naują būstą bankui mokamas 15% pradinis įnašas, tad šiuo atveju reiktų sumokėti 22.500 Eur. Jei vertinimas nepalankus, ši suma gali būti ir dvigubai didesnė.
Kaip išvengti
Didelė problema yra ir užstatas, kurį visi dėl didelės pirkėjų konkurencijos kuo skubiau sumoka. Jis mokamas sudarius preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, gali siekti nuo kelių iki keliolikos procentų.
Dažnai norint įsirengti skubiai užstatas sumokamas ir apdailininkų įmonėms, suma gali būti panaši – 10-20% nuo planuojamos sąmatos.
Tokius pinigus prarasti negavus pakankamo būsto vertinimo ir nusprendus sutartį nutraukti – skausminga.
Anot N. Kulikienės, grėsmė prarasti pinigus egzistuoja, tačiau jos praktikoje žmonės susitaria, užstatas grąžinamas arba deramasi dėl apmokėjimo.
Žinoma, visuomet reikia atidžiai skaityt sutartis, siūlyti į jas įtraukti saugiklių, nors pardavėjai to vengia.
Vienas iš būdų nesusidurti su tokia situacija – būsto vertinimas dar iki sumokant užstatą. Būsite tikri, kad oficialus bankui reikalingas būsto vertinimas jus tenkins.
Tik tai reikš papildomas apie 300 Eur išlaidas.
Kas vertinama
Kartais vis dėlto praverčia ir pakeisti būsto vertintoją, mat itin tikslios formulės, kaip nustatoma būsto vertė, nėra.
Apie būsto vertinimo ypatumus manopinigai.lt jau rašė.
Nemažai žmonių tikisi, kad būsto vertę pakels gražiai jį įrengę, įsigiję prabangius baldus, santechniką, kieme pasisodinę medžių ir pan. Tačiau tai vertę kelia tik pirkėjų akyse, vertintojams tai dažniausia – nė motais.
Iš tiesų būsto vertė, jei vertintojas vadovaujasi įstatymais numatytomis vertinimo normomis, priklauso nuo būsto baigtumo, jo tipo, vietos, kurioje jis yra.
Pavyzdžiui, svarbu, ar vertinant būstą jame jau įrengta visa svarbiausia santechnika, yra vidaus durys. Tačiau visai nesvarbu, kiek kainavo spinta ar itin prabangus kilimas.
Vertintojai savo ataskaitose pateikia tikslius Registrų centro duomenis, tad nuokrypis vadovaujantis šiuo kriterijumi gali siekti vos kelis procentus.
Beje, gajus mitas, kad su vertintoju „galima susitarti“. Vertintojo licenciją gauti sunku, o jos prarasti nenori nė vienas, tad tai dažniausiai tik mitas.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
