Vieno turtingiausių planetos žmonių, JAV verslininko Warreno Buffetto, investicijų portfelio metinė grąža siekia apie 19,8 proc. Tai nėra ypatingas skaičius, tačiau verslininkas investuoja jau 75 metus ir tai, pasak ekspertų, yra jo sėkmės priežastis. Laikas yra didžiausias investuotojų sąjungininkas – nuolat augant investuojamų pinigų bazei, atitinkamai auga ir absoliuti bendra investicijų portfelio grąža.
Reinvestuojant gautas palūkanas, kai uždarbis ne išgryninamas, o iškart investuojamas toliau kartu su pradiniu kapitalu, pasiekiamas sudėtinių palūkanų efektas – ilgoje perspektyvoje portfelio vertė stiebiasi aukštyn, o investuotojai gali džiaugtis didesne grąža. Anot ekspertų, reinvestavimas labiausiai tinkamas būtent į ilgalaikę perspektyvą orientuotiems investuotojams.
Pasak investuotojos Jekaterinos Govinos, žmogui, siekiančiam sukaupti finansinę pagalvę senatvei, gautų palūkanų reinvestavimas leidžia laipsniškai auginti investicijų krepšelį ir sulaiko nuo pagundos išleisti iš investavimo grįžusius pinigus trumpalaikių poreikių tenkinimui.
Reinvestavime svarbiausia – laikas
Orientuojantis į ateitį, svarbu išlaikyti pinigus kuo ilgiau. „Kuo ilgiau išlaikomi pinigai, tuo, žinoma, skaičiai ateityje bus įspūdingesni. Tačiau gyvenimas dažnai susidėlioja taip, jog iš investicinės sąskaitos privalai pasiimti pinigų, – pastebi investuotojas Mindaugas Navickas. – Idealiu atveju geriausia pradėti kaupti kuo anksčiau ir laikyti pinigus iki pensijos, tačiau, žvelgiant į praktiką, ne visada taip pavyksta. Bet kuriuo atveju, geriau yra investuoti,nei visai nieko nedaryti ir leisti, kad laisvus pinigus suvalgytų infliacija.“
M. Navicko teigimu, reinvestuojant svarbu jaustis komfortiškai, nes atiduodi pinigus, kuriuos išleisi kažkada ateityje: „Reinvestuojantis žmogus atideda šiandienos vartojimą, kad galėtų vartoti ateityje ir turėtų didesnę perkamąją galią nei šiandien. Žinoma, jei kalba eina apie jauną žmogų, kurio balansai vos ne vos suvedami mėnesio gale ir pradžioje, įtikinti jį investuoti gali būti sunku, nes gyventi reikia šiandien“, – sako jis. Statistika liudija, kad apie investavimą dažniausiai pradedama galvoti tuomet, kai pajuntama, kad per mėnesį yra galimybė atsidėti 100, 500, 1000 ar daugiau eurų.
Ilgalaikėms investicijoms – konservatyvūs įrankiai
Anot M. Navicko, kiekvienas į investavimą žengiantis žmogus pirmiausia turi įvertinti savo lūkesčius – ar iš investicijų norima gyventi šiandien, ar taupyti ir kaupti kapitalą ateičiai. Kalbėdamas apie investicijas į akcijų biržą, jis teigia, jog priimant sprendimą derėtų remtis istorinėmis grąžomis.
„Birža sutarčių su investuotoju nesudarinėja ir procentų nežada, tad derėtų pasidomėti grąžų istorija, – sako M. Navickas. – Pavyzdžiui, S&P 500 indeksas ilgoje perspektyvoje generuoja 10 proc. grąžą, tačiau tai nereiškia, kad šiandien investavę tam tikrą sumą po metų turėsime 10 proc. daugiau.“
Sutelktinio finansavimo į išskirtinį NT platformos „Letsinvest“ valdybos pirmininkasVytenis Kinduris ilgalaikėms investicijoms siūlo pasirinkti mažiau rizikingas investicijas. „Norint investuoti pasyviai ir ilgą laiką, derėtų atsigręžti į konservatyvios rizikos instrumentus, tokius kaip valstybių obligacijos ar su NT susietos investicijos, kurios nepasižymi šuoliais aukštyn ir žemyn, neturi rizikų sudegti ir garantuoja tam tikrą saugumo laipsnį“, – teigia jis.
Galvojant apie reinvestavimą, pasak J. Govinos, geriausia rinktis tuos finansinius instrumentus, kuriuose reinvestavimas vyksta automatiškai, be papildomo investuotojo įsikišimo. „Taip išvengiama pagundos išleisti grąžą arba atvejų, kai investuotojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neprisijungia prie investavimo platformos ir nepaspaudžia mygtuko „Investuoti“. Todėl investavimas į pavienes įmonių akcijas ar obligacijas nėra pats patogiausias būdas reinvestuoti gautą grąžą“, – sako J. Govina. Jos vertinimu, reinvestavimui puikiai tinkamos tiek sutelktinio finansavimo platformos, tiek įvairūs fondų produktai, kuriuose nustatyta, kad grąža automatiškai reinvestuojama įsigyjant papildomų fondo vienetų.
Nauji instrumentai siūlo paprastesnį investavimą
Anot M. Navicko, nėra taisyklės, apibrėžiančios, nuo kokios sumos derėtų pradėti investuoti – platus investavimo galimybių spektras šiandien leidžia pradėti investuoti ir nuo nedidelių sumų. „Jeigu žmogus nori investuoti po 10 eurų per mėnesį, jis gali tą daryti, – teigia jis. – Įvairios platformos ir įrankiai šiandien leidžia lengvai atsidaryti investicijų sąskaitą praktiškai su nuliu eurų, o investuoti galima bet kokias sumas.“
Jam pritaria ir V. Kinduris, teigiantis, kad šiandienės platformos labai tolerantiškos investuotojų pasirinkimams ir galimybėms. „Ne kiekvienas gali sau leisti iškart investuoti labai didelę sumą, o platformų gausa įgalina investuoti nuo bet kokios sumos. Jeigu seniau reikėdavo atsidaryti specialią sąskaitą investicijoms, šiandien kelias yra gerokai sutrumpėjęs, tad pradėti investuoti yra daug lengviau. Tereikia žengti pirmąjį žingsnį. Visai kaip sporte: jeigu nori pradėti bėgioti, reikia apsiauti batus ir bėgti“, – teigia jis.
Pasak J. Govinos, geras būdas auginti kapitalą yra reinvestavimas per sutelktinio finansavimo platformas, savo esme atitinkantis investavimą į įmonių obligacijas. „Platformos operatorius yra orientuotas į ilgalaikę ir tvarią veiklą, todėl jis pasirūpina projekto kreditingumo vertinimu, tinkamo rizikos reitingo priskyrimu, pakankamo įkeitimo užtikrinimu, kad net nepalankaus scenarijaus atveju investuotojui grįžtų bent jau pradinė investicijų suma“, – teigia investuotoja.
Kalbant apie įvairius grąžos scenarijus, pasak J. Govinos, pagrindinis veiksnys, darantis įtaką skolinimo kainai ir investicijų į fiksuoto investavimo instrumentus grąžai, yra Europos centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma. „Kuo ji žemesnė, tuo pigiau skolinasi įmonės, tuo investuotojų grąža mažesnė, ir atvirkščiai, – sako ji. – Kitas svarbus veiksnys yra bendra ekonomikos būklė, kuri daro įtaką įmonių galimybėms laiku vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir investuotojams.“
Sutelktinis finansavimas: minia gali daugiau nei bankas
V. Kinduris pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje daugelis investicinių įrankių yra tinkami, tačiau viskas priklauso nuo lūkesčių ir pageidaujamos rizikos. Investicijos į NT, pasak jo, užtikrina sąlyginai nedidelę, bet fiksuotą ir stabilią grąžą. „20–30 metų perspektyvoje NT daugeliu atveju aplenkia akcijų biržas. Investuojant į produktus, susijusius su NT, turi padidintą saugumą ir galimybę, jog pinigai bus saugiai įdarbinti ir uždirbs pinigus“, – teigia jis.
Sutelktinio finansavimo į NT platformos su turto įkeitimu, anot jo, užtikrina saugumą ir suteikia galimybę tapti dalininku stambių projektų, kuriuos seniau galėdavo finansuoti tik finansų įstaigos: „Surėmusi pečius, minia žmonių gali padaryti daugiau nei bankas, o investuotojas su sąlyginai nedideliu biudžetu turi galimybę dalyvauti rimtuose projektuose ir uždirbti grąžą. Kitas svarbus tokių platformų privalumas yra lankstumas – galimybė pasirinkti projekto tipą, jo geografiją, investavimo terminą.“
Pasak V. Kindurio, sutelktinio finansavimo į NT platformos tinka tiek galvojantiems apie ilgalaikį investavimą, tiek siekiantiems greitos grąžos. „Pastebiu, kad žmonės dažnai laiko dideles sumas sąskaitose planuodami, jog po metų ar dvejų tų pinigų prireiks, pavyzdžiui, butui arba automobiliui, – sako jis. – Užuot leidus infliacijai tirpdyti pinigus, derėtų pagalvoti apie investavimą. Sutelktinio finansavimo platformoje gali užsitikrinti 10 proc. grąžą ir taip prisidėti prie planuojamo pirkinio, todėl tokios platformos tinka tiek norintiems ilgai investuoti, tiek galvojantiems apie greitą grąžą.“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
