Net ir mažėjant infliacijai, kai kuriems investuotojams nerimą kelia vyraujančios recesinės nuotaikos. Ekspertai dalijasi, kaip padidinti finansinį saugumą.
Lietuvoje gegužės mėnesį, išankstiniais vertinimais, pirmą kartą po beveik 2,5 metų užfiksuota defliacija – 0,1%. Metinė infliacija Lietuvoje šią gegužę sudarė 10,7% – ji mažėja jau aštuntą mėnesį iš eilės, tiesa, vis dar išlieka dviženklėje zonoje, skelbia „Verslo žinios“.
Jaučiantiems nerimą dėl ekonominės situacijos, Kamila Elliott, viena iš įmonės „Collective Wealth Partners“ įkūrėjų ir sertifikuota finansų planuotoja, pataria kontroliuoti tai, ką galite patys.
Ji akcentuoja, jog tai, kas vyksta su ekonomika, ar jūsų darbdaviu, nuo jūsų gali nepriklausyti, tačiau galite imtis veiksmų, kurie padės padidinti asmeninį finansinį saugumą, skelbia CNBC.
3 patarimai:
1. Sumažinkite išlaidas ir grąžinkite skolas
Norintiems pagerinti savo finansinę padėtį, K. Elliott rekomenduoja pradėti nuo paskutinių atliktų transakcijų peržiūros ir nustatymo, kokių nereikalingų išlaidų galite atsisakyti.
Šiuos sutaupytus pinigus galite skirti turimų skolų sumažinimui. Tai padės atsidurti palankesnėje padėtyje, jei prasidėtų recesija.
2. Padidinkite santaupas
Padidinę santaupų rezervą nenumatytiems atvejams galite padidinti savo likvidumą.
Tai pravers, jei būsite atleisti iš darbo arba susidursite su kita nepaprasta finansine padėtimi. Ekspertai įprastai rekomenduoja turėti bent 3–6 mėn. išlaidų sumos finansinę „pagalvę“.
3. Investuodami būkite oportunistiški
Jei jums iki pensijos liko 5 metai ar dar mažiau, dabar pats laikas susėsti su patikimu finansų konsultantu ir įsitikinti, jog investavime einate teisingu keliu.
Tiems, kuriems iki pensijos liko dar daugiau laiko, t. y. 10–30 metų, dabar gali būti palankus laikas rizikuoti, nes turite laiko išlaukti rinkos svyravimus.
„Daugeliui iš mūsų tai yra galimybė pirkti tam tikrus vertybinius popierius, kurių kaina šiuo metu yra gana žema“, – pridūrė ji.
Finansiškai saugi – mažuma
1 iš 10 Lietuvos gyventojų jaučiasi visiškai finansiškai saugus, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Kaip aiškina Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pastarųjų metų iššūkiai neišvengiamai paveikė ne tik dalies gyventojų finansinio saugumo jausmą, bet ir realią finansinę situaciją.
„Neseniai atliktos apklausos patvirtina, kad dėl šoktelėjusių kainų ir bendro ekonominio neapibrėžtumo dažnam teko daugiau taupyti ar bent jau atidžiau planuoti finansus. Tačiau finansinio saugumo sąvoka apima galimybes pasirūpinti ne tik šiandienos, bet ir ateities finansiniais poreikiais, o tai tyrimo duomenimis, – vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria gyventojai“, – pranešime spaudai sako ji.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, 69% respondentų tik iš dalies sutinka su teiginiu, kad yra finansiškai saugūs – 17% jaučiasi labiau saugūs nei nesaugūs, 38% savo saugumą vertina vidutiniškai, 14% sako esantys labiau nesaugūs nei saugūs. Tuo metu 20% gyventojų teigia esantys finansiškai nesaugūs.
Ekspertė akcentuoja, kad finansiniam saugumui įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, tokie kaip neseniai visus sukrėtusi pandemija ar Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir mūsų pačių finansinė elgsena bei sprendimai.
„Jei, pavyzdžiui, neturime įpročio taupyti ir nesame sukaupę finansinio rezervo, bet koks ekonominis neapibrėžtumas didina nesaugumo jausmą“, – pažymi J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, 35% gyventojų neturi nė mėnesio namų ūkio pajamų sumą siekiančio finansinio rezervo. Mėnesio arba dviejų mėnesių pajamų sumos dydžio santaupų nurodo turintys po 11% respondentų, 35% teigia turintys trijų mėnesių pajamų dydžio santaupas.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1.000 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
J. Cvilikienės teigimu, trumpalaikėje perspektyvoje finansinį saugumą pirmiausia užtikrina sveikas ir tvarus kasdienių išlaidų balansas (išlaidos turėtų būti mažesnės už pajamas); didinti saugumą taip pat padeda ir sumanus bei atsakingas požiūris į skolinimąsi vartojimui.
Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, būtina turėti 3–6 mėn. namų ūkio pajamų ar bent jau būtinųjų išlaidų sumos dydžio finansinį rezervą.
Ilguoju laikotarpiu finansinio saugumo garantu tampa draudimas ar kitos teisinės sutartys, kurios finansiškai apsaugo mus, mūsų artimuosius bei turimą turtą.
Galiausiai, pasak ekspertės, ilgalaikį finansinį saugumą ir ramybę padės užtikrinti kaupimas senatvei.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Pats laikas įdarbinti finansų pagalves
- 3 didžiausios investuotojų klaidos recesijos metu
- Infografika: kuo skiriasi infliacija, stagfliacija ir defliacija
- Nerimaujate dėl finansinės situacijos? 5 klausimai, kurių turėtumėte paklausti specialisto
- Kiek grynųjų pinigų turi turėti vieniši dirbantys, šeimos ir pensininkai
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
