Johanas Javeusas, SEB grupės vyriausiasis strategas, kritikuoja JAV centrinį banką (FED), Europos centrinį banką (ECB) ir kitus pinigų politikos formuotojus, agresyviai keliančius palūkanas šiuo metu.
Jo teigimu, neverta pasitikėti centriniais bankais ir jų retorika.
„Kai centriniai bankai sako, kad jie priims vienokį ar kitokį sprendimą, tikėtina, kad jie mano, jog tai padarys. Tačiau centriniai bankai, kaip ir bet kas kitas, linkę keisti nuomonę, jei pasikeičia aplinkybės“ – sako J. Javeusas.
Jis pateikia pavyzdį, kaip Švedijos centrinis bankas („Riksbank“) dar vasarį įtikinėjo gyventojus ir bendroves, kad nedidins palūkanų, tačiau nuo gegužės neigiamą indėlių palūkanų normą pakėlė kelis kartus ir ji šiuo metu siekia 1,65%.
Vis daugiau ekonomistų perspėja dėl ekonominės recesijos Europoje ir JAV ženklų, o tai esą turėtų sušvelninti centrinių bankų retoriką ir veiksmus griežtinant pinigų politiką.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Volstrito ryklių dėmesys – nukraujavusioms Kinijos akcijoms, statymai už tolesnį pigimą
- Asmeninė J. Bučinskaitės kišenė: į fizinį NT tikriausiai nebeinvestuosiu niekada
- Per šimtmetį „S&P 500“ puolė ir meškos, ir buliai: kas buvo stipresni
SEB rinkos analitikai prognozuoja, kad palūkanų normos prieš pradėdamos leistis JAV 2023 m. pasieks 4,75%, o euro zonoje – 2,75% piką.
FED palūkanų didinimo ciklą pradėjo dar šių metų pavasarį ir bazines palūkanas iki šiol didina sparčiausiu tempu per pastaruosius kelis dešimtmečius.
„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad lapkričio 2 d. laukia dar vienas 0,75 proc. punkto bazinių palūkanų padidinimas, po kurio bazinės palūkanos JAV priartės prie 4 proc. ribos.
Lietuvoje infliacija, išankstiniais duomenimis, spalį siekė 22%, o euro zonoje rugsėjį – 9,9% ir penkis kartus viršijo siektiną 2% tikslinį lygį. Kovodamas su rekordiniu kainų didėjimu visoje euro zonoje ECB ketvirtadienį palūkanų normas pakėlė 75 baziniais punktais.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
