Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija š. m. gegužės 17 d. registravo ir pateikė derinti bei išvadoms gauti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 33, 34, 40, 47, 49, 51 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 112, 272 straipsniais įstatymo ir kitų į paketą įtrauktų teisės aktų projektus. Kokią įtaką siūlomi pakeitimai gali turėti statybų ir nekilnojamojo turto rinkos dalyviams, koinvestavimo platforma „Letsinvest“ teiraujasi advokato Deivio Valiulio, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nario. Siekdama ekspertiškai atrinkti tik kokybiškus, konservatyvios rizikos, sėkmingus investicinius NT projektus investuotojams, „Letsinvest“ komanda seka statybos įstatymų pakeitimus, kad to nereikėtų daryti patiems investuotojams.
Kaip pasikeitė statybos leidimų išdavimo tvarka?
Šiai dienai statybos leidimų išdavimo tvarka nėra pasikeitusi, o tik yra registruoti planuojami tvarkos pakeitimai.
Įstatymų projektams buvo pateiktos 44 suinteresuotų institucijų pastabos. Kol kas (rašant šį straipsnį – red. pastaba) po pastabų gavimo pakoreguoti įstatymų projektai nėra registruoti. Tikėtina, kad įstatymų projektų svarstymas ir priėmimas Seime vyks rudens sesijoje.
Aplinkos ministerija teigia, kad įstatymo projektu siekiama supaprastinti ir sutrumpinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą. Pagrindinis pokytis –vietoje šiuo metu esamų 3-jų projektavimo etapų numatomi 2. Siekiant įgyti teisę statyti pirmuoju etapu būtų rengiami projektiniai pasiūlymai, kurie savo sudėtimi bus platesnės apimties nei šiuo metu rengiami. Juose turės būti pateikiama statinio architektūros idėja ir kiti pagrindiniai sprendiniai. Atlikus jų viešinimo procedūrą savivaldybė ir kitos institucijos atliks jų patikrinimą ir išduos statybą leidžiantį dokumentą.
Tačiau šis dokumentas dar nesuteiks teisės pradėti statybos darbus. Teisė vykdyti statybos darbus bus įgyjama po antro projektavimo etapo. Šio etapo metu parengiamas techninis darbo projektas ir atliekama jo ekspertizė. Statybos darbus bus galima pradėti tik baigus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą informacinėje sistemoje „Infostatyba“: būtent šioje sistemoje pateikus nurodytus dokumentus ir sistemoje gavus patvirtinimą apie teisę vykdyti statybos darbus.
Pagal Aplinkos ministerijos paviešintus teisės aktų projektus, naujojoje tvarkoje projektinių pasiūlymų sudėtis ir sprendinių apimtis bus platesnė nei šiuo metu rengiamų projektinių pasiūlymų, tačiau siauresnė nei šiuo metu rengiamo techninio projekto. Kitaip tariant, pirmame etape parengiama konceptuali idėja ir patvirtinami sprendiniai, kurie yra aktualūs visuomenei ir miestui, o antrame etape privatūs ekspertai atlieka pilną projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą.
Taigi, turėtų sumažėti valstybės ir savivaldybių institucijų tikrinamų sprendinių apimtis, dalį sprendinių tikrinti perduodama ekspertams, dėl ko turėtų sumažėti administracinė našta institucijoms ir sutrumpėti statybos leidimų išdavimo terminai.
Kam ir kokią didžiausią įtaką turės numatomi Statybos įstatymo pakeitimai?
Tikėtina, kad naujoji tvarka sąlygos visų statybos proceso dalyvių pareigų ir atsakomybės persiskirstymą. Šios naujos tvarkos tikslai yra sveikintini ir reikalingi, tačiau kyla abejonių, ar pradėjus ją taikyti statybos leidimų išdavime dalyvaujančios institucijos nepradės kelti perteklinių reikalavimų, pavyzdžiui, vertins, kad projektinių pasiūlymų sudėtis nepakankama statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir prašys parengti techniniam projektui prilygstančius projektinius pasiūlymus.
Į kokius statybos leidimų išdavimo tvarkos pasikeitimo aspektus patartumėte atkreipti dėmesį NT rinkos dalyviams?
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įmoka ir įmoka už teisę statyti valstybinėje žemėje būtų mokama vėlesniame etape nei yra šiuo metu, t. y. prieš pat statybos darbų pradžią. Pasiūlymas yra sveikintinas, tačiau galėtų būti šiek tiek pakoreguotas atsižvelgiant į praktiką vystant nekilnojamojo turto projektus. Dažnu atveju iš karto suplanuojamas visas kvartalas, o statybos darbai vykdomi etapais. Atitinkamai, verslui, iš anksto planuojančiam investicijas į vystomus projektus, yra svarbu turėti galimybę vystant projektus etapais ir minėtas įmokas mokėti pagal kiekvieno etapo vertę prieš to etapo statybos darbų pradžią, o ne iš karto visam kvartalui tenkančias įmokas.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad keičiasi esminių projekto sprendinių sąvoka, pavyzdžiui, esminiu sprendiniu būtų laikoma architektūrinė idėja. Pakeitus šiuos sprendinius po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, siekiant tęsti projekto vystymą, reikės koreguoti projektinius pasiūlymus ir kartoti viešinimo procedūrą bei gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, rengiant projektinius pasiūlymus reikia pakankamai detaliai įsivertinti esminius projekto sprendinius ir siekti, kad techninio darbo projekto rengimo metu nuo jų nebūtų nukrypta.
Kokią įtaką tai gali turėti NT rinkai?
Šiame etape sunku vertinti, bet deklaruojama, kad tikimasi spartesnio statybos leidimų išdavimo, administracinės naštos sumažėjimo. Vadinasi, pavyzdžiui, investuojantiems per „Letsinvest“ koinvestavimo platformą šie statybos įstatymo pakeitimai gali reikšti trumpesnius projektų finansavimo ciklus dėl greitesnio statybos leidimų išdavimo.
Projektuose numatyta, kad bendra įstatymų įsigaliojimo data – 2024 m. sausio 1 d., su statybos leidimais susijusių pakeitimų įsigaliojimo data – 2024 m. liepos 1 d.
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
