Visiškai santaupų neturinčių žmonių skaičius per 12 metų sumažėjo 16 procentinių punktų. Ryškesnis lūžis gyventojų finansinėje elgsenoje įvyko 2020 m., kai visiškai jokių santaupų neturinčiųjų dalis krito iki 23%.
„Swedbank“ užsakymu nuo 2011 m. atliekamas tyrimas rodo, kad taupančiųjų gyventojų skaičius nuosekliai auga, o santaupų neturinčiųjų skaičius atitinkamai mažėja.
[infogram id="acb1553a-96f7-4c9b-9ef8-e18f73914575" prefix="TqX" format="interactive" title="Taupymas"]
Anot Justinos Bagdanavičiūtės, „Swedbank" Finansų instituto ekspertės, didžiausias pokytis žmonių finansinėje elgsenoje įvyko 2020 m., kai santaupų neturinčių respondentų dalis krito iki 23%.
Didžiausią įtaką tokiam pokyčiui turėjo pandemijos šokas, vieniems virtęs realiu pajamų sumažėjimu, kitiems – nerimu, kad dėl išliekančio neapibrėžtumo, kad pajamos gali sumažėti bet kada, tad būtina turėti rezervą.
„Gyventojai apklausose tuomet kone vienbalsiai teigė (72%), kad didžiausia per pandemiją jų išmokta finansinė pamoka – būtinybė turėti santaupų bent kelis mėnesius išgyventi be pajamų“, – teigia ekspertė.
Pasak Lietuvos banko, „finansinės pagalvės“ santaupų turėtų būti tiek, kad pragyvenimui užtektų bent 6 mėn., netekus pajamų šaltinio. Rezervą reiktų laikyti sąskaitoje ar indėlyje, kad prireikus būtų galima nesunkiai juo pasinaudoti.
Svarstantiems, kad atidėti lėšų neverta dėl infliacijos, finansų specialistai pabrėžia, kad greitai pasiekiamų atidėjimų „juodai dienai“ tiesiog nėra kuo pakeisti.
„Mano pinigai“ dažnai primena, kad nuoseklus taupymas turi būti įprotis, ugdomas nuo vaikystės.
Ekonomiškai stipresnėse šalyse, jaunuoliai taupymui atideda 20–40% nuo pat pirmojo atlyginimo, o atėjus nuosmukiui – taupoma dar atkakliau.
TAIP PAT SKAITYKITE:
- Y kartos atstovo kelionė 1 mln. link: portfelio vertė šiandien, investavimo strategija ir taupymas
- Bankai kovoja dėl indėlininkų pinigų: palūkanos perkopė 4%
- Populiariausi būdai, kuriuos renkasi tėvai mokydami vaikus taupyti, uždirbti ir investuoti
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
