Sugadinti vaiką pinigais stebėtinai lengva

Galbūt esate turtingas verslininkas ar investuotojas, kurio vaikas netrukus taps pilnametis, todėl per gimtadienį ar Kalėdas duodate jam po kelis tūkstančius eurų arba padovanojate butą, kad jis galėtų pradėti savarankišką gyvenimą. Džiaugiatės, kad jūsų atžalos gyvenimo pradžia geresnė, nei buvo jūsiškė. Tačiau, iš tiesų, jūs darote klaidą, rašo investuotojas Toomas, estų „Aripaev“ redakcijos kuriamas personažas.

Turėtumėte, veikiau, verkti, nes jūsų vaikas greičiausiai niekada netaps turtingas.

Neseniai perskaičiau bestselerį „Milijonierius iš gretimo namo“ („The Millionaire Next Door“), kurio autoriai Thomas J. Stanley ir Williamas D. Danko, atlikę išsamius tyrimus, įrodė, kad vaikas paprastai nevertina pinigų, jeigu jie tiesiog nukrenta jam į rankas, jis taip pat nesijaučia tėvams už juos dėkingas.

Atrodo, suaugę vaikai, nuolat gaunantys iš tėvų pinigų ar brangių dovanų, galėtų savarankiškai auginti turtą, bet kam vargti pačiam, kai yra kitas būdas? Nors tokie žmonės ir turi šansų (suaugę milijonierių vaikai paprastai taip pat eina į darbą ir užsidirba pinigų), tačiau dažniausiai jie linkę teikti pirmenybę išlaidoms ir savo gyvenimo lygiui palaikyti, o ne taupymui ir investavimui.

Taigi, jei gyvenimo kelią pradėjote nuo nulio, dirbote ir tapote turtingas dėl ilgalaikių pastangų ir pasiaukojimo – negadinkite savo atžalų finansine parama. Tai atims iš jų norą sunkiai dirbti ir kaupti turtą.

Kodėl gi tiek daug turtingų žmonių taip aistringai lepina savo palikuonis? Taip yra dėl žmogiško noro apsaugoti juos nuo sunkumų, su kuriais kovojo patys.

Duodami pinigų, padarote vaikus priklausomus

Tyrime apie finansinę paramą kalbintų JAV milijonierių ir jų suaugusių vaikų patirtis rodo, kad pastangos palengvinti gyvenimą nuperkant pirmąjį būstą ar remiant reguliariais pinigų pervedimais yra didžiausia kliūtis jaunam suaugusiam žmogui tapti sėkmingam ir turtingam.

Žmogus yra komforto ieškantis padaras, mėgstantis gyventi kuo patogiau. Kai tėvai suaugusiam vaikui įduoda buto raktus, padarydami jį nekilnojamojo turto savininku, ir kartkartėmis įmeta daugiau pinigų į jo sąskaitą, pasikeičia jauno žmogaus mąstymas. Tokią padėtį jis ima laikyti savaime suprantamu dalyku ir, užuot priėmęs brangias dovanas kaip netikėtą premiją ir buvęs dėkingas dovanotojui, pradeda slapta ar atvirai tikėtis arba net reikalauti daugiau.

Nustatėme, kad tokios dovanos yra svarbiausias veiksnys, paaiškinantis pasiturinčių suaugusių vaikų nebrandumą, teigia Thomas J. Stanley ir Williamas D. Danko

Iš tėvų nuolat tikimasi naujų įnašų, kol galiausiai jų turtas pradedamas laikyti nuosavu. Nes, na... galų gale, viskas vis tiek bus mano, galvoja palikuonys.

Knygos autoriai pateikia pavyzdį apie turtingus verslininkus, kurie norėjo didelę savo akcijų dalį skirti labdarai, tačiau suaugęs jų vaikas, įpratęs įsivaizduoti save tėvų turto savininku, ėmė kovoti, kad jie atsisakytų tos aukos.

Iš kitų gautus pinigus iššvaistyti lengviau nei savo uždirbtus

Tyrimas įrodė keletą dalykų: suaugę, finansiškai tėvų remiami vaikai pinigus leido prabangesniam gyvenimo būdui, nei būtų galėję sau leisti užsidirbdami patys, – golfo klubo narystėms, prabangiems antikvariniams daiktams ar įspūdingoms kelionėms.

Tie, kurie tokios paramos negavo, gyveno taupiau, sudarydavo biudžetą ir per daug neišlaidavo.

Finansiškai remiami vaikai per gyvenimą sukaupė mažiau turto nei tie, kurie tokios pagalbos nesulaukdavo. Tai, kad negaunantys paramos uždirbdavo mažiau už tuos, kuriuos rėmė tėvai, neturėjo jokios reikšmės. Paaiškėjo, jog pastarieji ėmė daugiau paskolų, kad galėtų finansuoti prabangų savo gyvenimą.

222 milijonierių ir jų vaikų tyrimo rezultatai:

1. Dovanoti pinigai skatina vartoti, o ne taupyti ir investuoti.

2. Remiami vaikai iki galo neatskiria savo ir dovanas teikiančių tėvų nuosavybės – tėvų turtą jie laiko savu.

3. Finansinės paramos sulaukiančios atžalos yra kur kas labiau priklausomos nuo paskolų nei išsilaikančios savarankiškai.

4. Piniginių dovanų gaunantys vaikai daug mažiau investuoja nei jų negaunantys.

(Šaltinis: Thomas J. Stanley ir Williamas D. Danko („The Millionaire Next Door“))

Knygos autoriai daro išvadą, kad tėvų piniginės injekcijos tampa didžiausiomis kliūtimis vaikų sėkmei – jos slopina jaunų suaugusių žmonių iniciatyvą ir gebėjimus, įskiepija blogą įprotį visą laiką finansiškai kliautis kitais žmonėmis.

Tokie vaikai išlieka priklausomi nuo tėvų visą gyvenimą ir niekada neišmoksta priimti teisingų finansinių sprendimų, kad jų turtas augtų. Todėl ateityje gautą palikimą jie gali paprasčiausiai iššvaistyti.

Du veiksniai, padedantys užauginti sėkmingą vaiką

Užuot dovanoję dovanas ir pinigus, rūpestingi tėvai turėtų suteikti vaikui gerą išsilavinimą (nebūtinai brangioje privačioje mokykloje) arba padėti jam pradėti verslą, o tada leisti dirbti pačiam ir patirti visus išbandymus. Tai moko ir motyvuoja jaunus žmones priimti finansiškai protingus sprendimus, pakloja tinkamus pamatus jų gerovei augti.

Dar vienas svarbus veiksnys, kuris padeda vaikui tapti sėkmingam, – tai namuose kuriama aplinka, kurioje gerbiamos savarankiškai inicijuojamos idėjos ir veiksmai, viskas, ko jis pasiekia, laikoma svarbiu dalyku, kur yra vertinama atsakomybė ir gebėjimas vadovauti.

Vaikai nuo pat mažumės turi būti mokomi būti savarankiški. Gyventi savarankiškai jie turi būti skatinami ir suaugę.

Knygos autoriai daro išvadą, kad toks elgesys tik padės vaikų ir tėvų santykiams ateityje – jų tyrimas rodo, kad nepriklausomi santykiai yra tik geresni.

Vaikai, kurie savarankiškai tvarko savo finansinį gyvenimą ir yra lygiaverčiai tėvams, jaučiasi geriau. O tais atvejais, kai jie išliko finansiškai priklausomi nuo tėvų ir būdami suaugę, esama padėtimi iš tiesų nebuvo patenkinta nė viena pusė.

TAIP PAT SKAITYKITE: