Tyrimas: dauguma gyventojų mano, kad finansinė situacija nuo pačių nepriklauso

Tik 4 iš 10 Lietuvos gyventojų galvoja, jog jų finansinė padėtis priklauso nuo asmeninių sprendimų, atskleidė Lietuvos banko (LB) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. LB imasi inciatyvos ir kviečia gyventojus tobulinti finansinio raštingumo žinias bei įgūdžius.

Minėto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (55%) šalies gyventojų mano, kad jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje. Dar 8% atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ir (ar) tėvais. Ir tik 4 iš 10 mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių.

[infogram id="239c0d13-e119-4b43-8e2b-56a740daeda3" prefix="00o" format="interactive" title="Kaip manote, nuo ko labiausiai priklauso jūsų asmeninė finansinė padėtis?"]

„Tik finansiškai raštingas žmogus gali priimti apgalvotus finansinius sprendimus ir kurti vertę pirmiausia sau ir valstybei. Todėl šia iniciatyva kreipiamės į visus Lietuvos gyventojus, įstaigas ir organizacijas bei kviečiame tobulinti savo žinias ir įsitraukti į finansinį raštingumą skatinančias veiklas nepriklausomai nuo jų amžiaus“, – teigia Asta Kuniyoshi, LB valdybos pirmininko pavaduotoja, kalbėdama Nacionalinės finansinio raštingumo dienos proga, kurios simboliu pasirinktas aitvaras.

Jis, kaip aiškinta, lietuvių tautosakoje nuo seno žinomas kaip viena iš pagoniškųjų dievybių, nešančių turtus.

Trūksta žinių ir suvokimo

Anot Viktorijos Dičpinigaitienės, LB Finansinio raštingumo centro vadovės, nors gyventojų finansinio raštingumo rodikliai juda teigiama linkme, sociologinis tyrimas išryškino nepasitikėjimą savo jėgomis finansų klausimais.

„Pastebime, kad gyventojams vis dar stinga žinių, kaip sėkmingai valdyti savo pinigus. O ypač – suvokimo, jog ne valstybė ar artimieji, o pirmiausia jie patys yra atsakingi už savo finansinę padėtį ir priimamus sprendimus“, – sako ji.

Spaudos konferencijoje ji akcentavo, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas asmeninei atskomybei. Finansinis raštingumas nėra įgimtas, jo reikia mokytis, ugdyti.

Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Finansinio raštingumo centro vadovė atkreipė dėmesį į skirtingais metais darytą tą patį finansinio raštingumo lygio tyrimą.

„2014 m. buvo atliktas daugiau kaip 140 skirtingų šalių finansinio raštingumo lygio matavimas. Remiantis šio tyrimo rezultatais, Lietuvoje finansiškai raštingais buvo galima laikyti 39% gyventojų. Praėjo beveik 10 m. Buvo labai įdomu sužinoti, ar įvyko koks nors pokytis. Šiemet rezultatai ir pradžiugino, ir privertė susimąstyti. Šiuo metu beveik 70% respondentų gali būti laikomi finansiškai raštingais. Išties, reikšmingas, teigiamas pokytis“, – kalba ji.

Vis tik, tęsia ji, beveik 7% respondentų neatsakė nei į vieną iš penkių klausimų arba nežinojo atsakymo.

„Vienas iš užduotų klausimų buvo paprasčiausias matematinis veiksmas“, – teigia ji.

[infogram id="bb57232a-7403-4e9d-9524-b71ba5c38487" prefix="a8V" format="interactive" title="Finansinio raštingumo lygis"]

Bijo prisiimti atsakomybę

Pasak Linos Bagdonavičienės, psichologės-psichoterapeutės, vyraujantis gyventojų įsitikinimas, jog jų asmeninė finansinė padėtis priklauso nuo aplinkos, o ne nuo jų pačių, rodo atsakomybės baimę. Kad visuomenė ją įveiktų, būtina ugdyti asmeninius įgūdžius – ne tik finansinius, bet ir psichologinius.

„Prisiimti atsakomybę reiškia prisiimti įsipareigojimą, atsakyti už savo elgesį, pasirinkimus ir sprendimus. Žmonės dažnai bijo su tuo susijusių dalykų – nežinomybės, nesėkmės ir panašiai. Šią baimę sustiprina ir tai, jog visuomenė gali būti itin kritiška tiems, kuriems nepasiseka. Todėl didžioji dalis gyventojų, baimindamiesi neigiamų emocijų, gali rinktis neprisiimti atsakomybės dėl asmeninės finansinės padėties“, – komentuoja ji.

Vis dėl to, anot specialistės, kalbant apie finansinį raštingumą tinka posakis „mes negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti plaukti“.

„Juk krizės, netikėtumai mus lydės visą gyvenimą. Tačiau psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo, finansinio raštingumo įgūdžių, tokių kaip planavimas, taupymas, išlaidų analizavimas, ugdymas gali padėti sumažinti nepagrįstas baimes“, – teigia L. Bagdonavičienė.

Ji pataria mokytis analizuoti savo situaciją – ar pavyksta taupyti, jei ne, kas trukdo atsidėti dalį pinigų.

Susiduria su finansiniais sukčiais

Tyrimas taip pat parodė, jog beveik 4 iš 10 (39%) gyventojų per pastaruosius 3 m. metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6% nukentėjo finansiškai, 33% sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė.

V. Dičpinigaitienė sako, kad atsparumas sukčiams – viena iš finansinio raštingumo kompetencijų, ją privalo ugdyti kiekvienas gyventojas.

Ji atkreipia dėmesį, kad šalyje finansinių atakų rizika išlieka aukšta. Sukčiai vis labiau prisitaiko prie naujų technologijų, įgunda taikyti vis naujus apgaulės būdus – atpažinti apgaulę tampa vis sudėtingiau. Norint apsisaugoti labai svarbu išlikti budriems.

„Finansiniai sukčiai dažniausiai imituoja realias situacijas, pavyzdžiui, skambina telefonu apsimesdami banko ar kitų įstaigų darbuotojais, taip pat siunčia SMS žinutes ar el. laiškus su įtartinomis nuorodomis, prašo prisijungti prie interneto banko ar patvirtinti finansines bei kitas operacijas. Todėl prieš atliekant bet kokį veiksmą labai svarbu įsigilinti į gautą informaciją ir neskubėti, net jeigu esate raginami sprendimą priimti kuo greičiau.

Jei visgi nutiko taip, jog nukentėjote, svarbu nedelsiant kreiptis į savo banką ar kitą įstaigą, kurioje buvo atliktas sukčių inicijuotas veiksmas, ir informuoti policiją. Tik taip galėsite užkirsti kelią žalai ir gal dar spėsite atgauti pinigus“, – sako V. Dičpinigaitienė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, nuo ko, gyventojų manymu, labiausiai priklauso jų finansinės padėtis, atliktas 2023 m. vasario mėn., apklausta 1.012 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.

TAIP PAT SKAITYKITE: