Tyrimas: praraja tarp lyčių atsiranda dėl nepasitikėjimo finansiniu raštingumu

Moterų finansinė gerovė prastesnė, jos mažiau pasitiki savo finansiniu raštingumu nei vyrai. Negana to, augant infliacijai ir palūkanų normoms, šis atotrūkis tarp vyrų ir moterų per metus tapo dar didesnis. Investuojančias moteris vienijančių klubų steigėjos pabrėžia, kad toms moterims, kurios imasi ryžtingo finansų tvarkymo, sekasi geriau nei vyrams: jų tikslai aiškesni, disciplinos laikomasi griežčiau, o maždaug 1% geresni investavimo rezultatai – reikšmingas skaičius.

Moterys paprastai turi mažiau finansinių rezervų nei vyrai. Pavyzdžiui, kas trečios europietės moters (32%) turimos santaupos, skirtos nenumatytam įvykiui, nesiekia nei mėnesio atlyginimo. Tokių vyrų – kas ketvirtas (24%), atskleidžia kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ tyrimas. Visai pinigų nesutaupo maždaug kas trečia moteris (28%), palyginti su maždaug kas penktu vyru (19%).

Lietuvoje padėtis – panaši: kas mėnesį nei kiek taupymui neatsideda 22% moterų ir 17% vyrų.

Nerimas dėl ateities

Turint mažiau santaupų, gyvenimo kokybei visoje Europoje vis daugiau neigiamos įtakos turi infliacija ir didėjančios palūkanų normos. Jų įtaką pernai minėjo dvi iš trijų (62%) apklausos dalyvių, jų per metus padaugėjo 14,4 procentinio punkto. Apie neigiamą infliacijos poveikį gyvenimo kokybei užsiminė kas antras (54%) vyras, jų skaičius tuo pačiu laikotarpiu paaugo 12,5 procentinio punkto.

Padidėjo ir vienos ar kelių sąskaitų laiku neapmokėjusių žmonių skaičius – daugiau nei pusė apklaustųjų moterų to nepadarė dėl nepakankamo pinigų kiekio, kai tokių vyrų – du iš penkių.

„Visa tai tampa nerimu dėl artimos ateities. Moterys dažniau jaudinasi dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų. Apklausos Lietuvoje metu, 37% moterų ir 33% vyrų pasidalino, kad negalėjo apmokėti vienos ar net kelių sąskaitų laiku, nes neturėjo pakankamai lėšų“, – teigia „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Pasitikėjimo savimi atotrūkis

Nors panašus kiekis abiejų lyčių atstovų mano turintys asmeninių finansų valdymo pagrindus, išskyrus investicijas į akcijų rinką ir pensijų planavimą, tik kas penkta moteris (22%) mano galinti susitvarkyti su sudėtingais finansiniais klausimais. Tokių vyrų – apie 30%.

Tačiau didžiausia praraja tarp lyčių atsiranda dėl nepasitikėjimo savo jėgomis.

„Atsakant į finansinį raštingumą įvertinančius klausimus, daugiau moterų buvo linkusios rinktis variantą „nežinau“. Tačiau kai šio nebūdavo, dažnai pasirinkdavo teisingą atsakymą. Ši tendencija pastebima visoje Europoje, Lietuva toli gražu nėra išimtis, o kelias į finansinę lygybę vis dar – labai ilgas“, – įsitikinusi I. Valeika.

Investuotojų klubai

„Panašios buvo ir mūsų įžvalgos atlikus Lietuvos moterų apklausą apie jų investavimą – didžioji dalis norinčių, bet dar nepradėjusių investuoti moterų atsakė, kad joms trūksta žinių“, – teigia Jekaterina Govina, viena iš projekto „inWEst“ steigėjų.

Pasak jos, tai parodo, kad moterys atsargios – pirma nori įsitikinti, kad gerai supranta investavimą ir tik po to pradėti.

„Investicinės bankininkystės „Orion“ investuotojų gretose moterų – tik apie 5%. Prieš gerus ketverius metus, atkreipę dėmesį į šį faktą, nusprendėme įkurti investuojančių moterų klubą „W Invest“, kuriame padėtume susipažinti su investavimo įrankiais, susikurti ir nuosekliai auginti investicinius portfelius“, – pasakoja Viktorija Valantiejūtė, viena iš klubo steigėjų.

„Bet kai jau pradeda, moterys investuoja vidutiniškai sėkmingiau nei vyrai – tarptautinė statistika rodo, kad jos uždirba apie 0,5% geresnę investicijų grąžą nei vyrai“, – tvirtina J. Govina.

Kita projekto „inWEst“ steigėja, Rena Saribekian, pabrėžia, kad 0,5%-1% per metus – reikšmingas rezultatas.

„Per 10 metų, dėl sudėtinių palūkanų efekto, tai gali sudaryti reikšmingą skirtumą. UK finansinių paslaugų grupė „Hargreaves Lansdown“ atkreipia dėmesį, jog investuojant 30 metų vienodomis sumomis, moterys termino pabaigoje turėtų 25% didesnį portfelį nei vyrai“, – sako R. Saribekian.

Pasak jos, moterys paprastai renkasi ilgesnį investavimo horizontą ir bendrą ilgalaikę grąžą, joms labiau rūpi suprasti visą galimą riziką ir būti pasirengus priimti sprendimus, jei aplinkybės taptų nepalankios.

„Moterys paprastai investuoja turėdamos aiškų tikslą – išleisti vaikus į universitetą, sutaupyti senatvei, išsaugoti ar sukaupti kapitalą dideliam pirkiniui. Į investavimą jos žiūri ne kaip į hobi ar laisvalaikį, o kaip į priemonę konkretiems tikslams pasiekti“, – svarsto ji.

Kad moterys mažiau linkusios spekuliuoti ir renkasi labiau apgalvotus, ilgalaikius strateginius sprendimus, sako ir V. Valantiejūtė.

„Taigi, stereotipui, kad finansai – ne moterims, mūsų galvose iš viso neturėtų būti vietos“, – pabrėžia ji ir sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl moterų investuotojų yra tiek mažai – klišinės visuomenės nuostatos.

Moterų, kaip įkvepiančių investuotojų pavyzdžių, pasak V. Valantiejūtės, visuomenėje turėtų būti kuo daugiau.

„Todėl, jau norinčioms savo finansine ateitimi pasirūpinti moterims, suteikiame galimybes mokytis paskatinančioje aplinkoje. Supratusios investavimo įrankius, galėdamos priimti investicinius sprendimus, jos tampa pavyzdžiu savo dukroms, draugių ir kolegių ratui. Tikime gniūžtės principu, kai vienas geras pavyzdys įkvepia daugelį kitų, kurie toliau įkvepia dar didesnį žmonių skaičių“, – teigia ji.

TAIP PAT SKAITYKITE: