Uždirbu vidutinį atlyginimą: kiek atsidėti taupymui ir investavimui

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje į rankas siekia 1.368 Eur. Naudojant populiarias asmeninių finansų valdymo taisykles „Mano pinigai“ paskaičiavo, kokią dalį pinigų reikėtų nukreipti taupymui ir investavimui.

Pernai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis popieriuje Lietuvoje sudarė 2.223 Eur ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 10,4%. Per metus suma į rankas paaugo 9,5% iki 1.368 Eur, rodo Valstybės duomenų agentūros antradienį paskelbti duomenys.

VŽ skelbė, kad darbo užmokesčio padidėjimui 2024 m. įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.

[infogram id="062eac50-0fb9-4e6b-8a96-103b44cd39be" prefix="cBG" format="interactive" title="Copy: 2024 m. vasaris Pajamų skirstymas pagal 50-30-20 taisyklę"]

Biudžeto planavimas

Ekspertai rekomenduoja gavus pajamas jas suskaidyti pagal paskirtį, o būdų ir galimybių tą padaryti yra ne vienas. Čia į pagalbą gali atskubėti asmeninio/šeimos biudžeto planavimo taisyklės. Pavyzdžiui, bene populiariausia yra 50-30-20, kurią išpopuliarino Elizabeth Warren, JAV senatorė.

Jei uždirbate vidutinį mėnesinį atlyginimą (t.y. 1.368 Eur), pagal šią taisyklę 50% mėnesio pajamų (684 Eur) turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms (maistas, transportas, būstas ir pan.), 30% (410,4 Eur) – kintamosioms išlaidoms (kelionės, laisvalaikis ir kt.), 20% (273,6 Eur) – taupymui ar investavimui.

Vadovaujantis kita, 80-20 taisykle, mėnesio pajamas reikia skirstyti į dvi dalis: 80% (arba 1.094,4 Eur) skirti būtinosioms išlaidoms, poreikiams, norams, o 20% (273,6 Eur) – taupymui, investavimui.

Žinoma, kiekvieno žmogaus ar šeimos finansinė situacija skirtinga, todėl proporcijų dydžius galima pasikoreguoti individualiai, įsivertinus uždarbį, poreikius, tikslus ir norus.

Pavyzdžiui, aktyviai ir jau ilgą laiką investuojantis Mantas Gudas, „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas, sako, kad taupymui kas mėnesį reikėti atsidėti bent 10% nuo pajamų, ir savo senatve, kuri ateis, rūpintis patiems.

„Skirti 20% turbūt gali gaunantys didesnes pajamas, gyvenant iš mažesnių, tai gali būti gana nemažas iššūkis. 20% yra tokia auksinė taisyklė, bet jei pavyktų atidėti bent 10%, tai jau labai gerai“, – teigia jis.

Einant laikui gyvenimo aplinkybės keičiasi, todėl svarbu bent kartą per metus biudžetą peržiūrėti ir, jei reikia, atlikti pakitimus.

Skirtingiems tikslams skirtus pinigus verta laikyti skirtingose sąskaitose, likvidžiose instrumentuose kaip indeliai. Pavyzdžiui, bankai siūlo kaupiamuosius indėlius, kur laikomus pinigus dažnai patogiai galima įsidėti ir išsiimti, o palūkanos, kad ir mažos, kapsi.

Prieš investuojant

Asmeninių finansų valdymo ekspertai primena, kad prieš galvojant apie investavimą, pirmiausia reikia įsivertinti savo finansinę situaciją ir jau turimą kapitalą.

„Jei žmogus neturi jokio finansinio rezervo, 2.000 Eur suma galėtų tapti reikšminga pradžia asmeninės finansinės pagalvės kaupimui. Rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio sumą likvidžiose finansinėse priemonėse, kad bet kada būtų galima pasinaudoti, nutikus netikėtumams. Finansinė pagalvė – svarbi dalis. Ji suteikia laisvę, saugumą ir galimybę investuoti be streso“, – komentuoja Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Jeigu žmogus turi paskolų, ypač vartojamųjų ar kredito kortelių su aukštomis palūkanomis, verta apsvarstyti dalies šios sumos skyrimą skolų mažinimui.

Sukūrus finansinį pagrindą – rezervą, sumažinus skolų naštą ir susidėliojus aiškų asmeninį biudžetą – galima svarstyti apie investavimą į akcijas ar kitus finansinius instrumentus. Kokias priemones pasirinkti, priklauso nuo investavimo tikslo, laikotarpio, tolerancijos rizikai ir, svarbiausia, kiek žmogus turi noro ir laiko domėtis savo investicijomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: