Verslas: investuoti Lietuvoje apsimoka labiau, bet ambicingiems atsivėrė galimybių langas užsienyje

Geopolitinė ir ekonominė situacija pasisuko taip, kad iš Rytų Europos ir Skandinavijos atsitraukus Vakarų investuotojams, atsirado daugiau galimybių ambicingiems lietuvių verslams. Anksčiau lietuvių investuotojai artimajame užsienyje nerasdavo patrauklios investicinės grąžos. Dabar rizikos ir grąžos santykis priartėjo prie įprasto Lietuvoje ir dalis verslų nusprendė pasinaudoti proga plėstis svetur.

Apie tai sutelktinio finansavimo platformos „Rontgen“ akcininko ir vadovo Martyno Stankevičiaus moderuojamoje diskusijoje kalbėjosi Domas Dargis, NT plėtros ir valdymo grupės „EIKA grupė“ generalinis direktorius ir akcininkas, Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės EY mokesčių ir teisės paslaugų praktikos vadovas Baltijos šalyse, Giedrius Muliuolis, prekybinių sandėlių (angl. „stock-office“) miestelio „Urban HUB“ vadovas, ir Tautvydas Marčiulaitis, fondų valdymo bendrovės „Milvas“ partneris.

Lietuvoje investicinė grąža vis dar didžiausia 

„Dirbdami su investicijomis, privačia skola ir NT rinka, matome, kad Baltijos šalys ir toliau siūlo didžiausią investicinę grąžą. Pažįstama rinka ir didesnis pelningumas yra pagrindinės priežastys, dėl ko lietuviški verslai didžiąsias investicijas toliau laiko Lietuvoje. Tačiau bazinių palūkanų augimas ir geopolitinės įtampos lėmė Vakarų investuotojų atsitraukimą iš Skandinavijos ar Rytų Europos. Jiems pasitraukus, atsivėrė galimybių langas ambicingam Lietuvos verslui ir privatiems investuotojams”, – sakė M. Stankevičius.

Giedrius Muliuolis, SBA grupei priklausančio prekybinių sandėlių (angl. „stock-office“) miestelio „Urban HUB“ vadovas, pripažino, kad SBA į užsienio rinkas dairosi jau ilgiau kaip dešimtmetį, tačiau užsienio rinkos Lietuvai pelningumu dar neprilygsta. 

„Jau seniai investuojame Baltijos šalyse ir tikime Lietuva bei jos galimybės, tačiau pastaraisiais metais atsirado nemažai progų mažesniems rinkos žaidėjams ir kapitalui iš Lietuvos investuoti visoje Centrinėje Europoje. Ir toliau daugiausia investuojame lokaliai, nes Kaune ar Vilniuje pasiekiama investicinė grąža yra didžiausia“, – sakė G. Muliuolis.

Vakarų pervertintos rizikos suteikė progą lietuviams

Panašaus dydžio kapitalą valdanti „EIKA“ grupė į užsienio rinkas pradėjo dairytis palyginti neseniai. Domas Dargis, grupės generalinis direktorius ir akcininkas, sakė, kad norą išplėsti investicijų geografiją iš dalies lėmė jo asmeninės ambicijos, iš dalies – tik dabar iki lietuviams patrauklaus lygio išaugusi investicinė grąža Centrinėje ir Rytų Europoje. 

„Londone teko dirbti su įspūdingais NT projektais, kurie ne tik turėjo įtakos miesto ritmui, bet ir keitė jų veidą. Kai grįžau į Lietuvą, turėjau įvairių idėjų, tačiau 2008 metų rugsėjis nebuvo tinkamiausias metas imtis megaprojektų. Vadovaudamiesi principu, kad ambicijos lieka ambicijomis, o mes dar norime ir uždirbti, nusprendėme investuoti ten, kur geresnė grąža – Lietuvoje”, – teigė jis.

Anot D. Dargio iki pandemijos, o vėliau – ir prasidėjus karui Ukrainoje, net artimiausiose šalyse, pvz., Lenkijoje, grąžos apimtys buvo ženkliai mažesnės nei Lietuvoje. Pastaraisiais metais dėl geopolitinių įtampų ir išaugusių bazinių palūkanų iš Skandinavijos ir kaimyninių valstybių atsitraukė nemažai užsienio kapitalo. Kadangi atsitraukimas neretai būdavo skubotas, ateiti į naujas rinkas tapo galima ir už patrauklią kainą. 

„Lenkijoje visoje NT rinkos grandinėje anksčiau dominavo užsienio investuotojai arba jų kontroliuojamos lenkiškos įmonės. Užsienio kapitalo atsitraukimas dėl popandeminių darbo rinkos pokyčių, karo Ukrainoje ir kilusių palūkanų normų įvyko staiga; tada rinka sustojo ir Lietuvos bendrovėms tapo daug paprasčiau pradėti ten investuoti. Tai reiškia, kad grąžos norma supanašėjo su tuo, kas uždirbama Lietuvoje. Taip užsienio investuotojų pervertintos rizikos leido mums, čekams ir vengrams konkuruoti Vidurio ir Rytų Europos rinkose ir uždirbti panašią grąžą kaip Lietuvoje“, – apie pastarųjų poros metų fenomeną pasakojo D. Dargis.

Anot T. Marčiulaičio, iš Skandinavijos šalių dėl panašių priežasčių pasitraukė nemaža dalis vokiško ir prancūziško kapitalo, kas leido lietuviams ateiti į Skandinavijos rinką, nors progų augti ir plėstis į užsienį apie 40 mln. Eur valdantis Baltijos obligacijų fondas „Milvas“ dairėsi jau anksčiau. 

„Jei matuosime per kokybės prizmę, Lietuvos rinka mums yra maža, – konstatavo pašnekovas. – Greitai pastebėjome, kad norėdami efektyviai valdyti fondą, nešokti į kiekvieną naujai pasirodantį projektą ir pasilaikyti pinigus, turime ieškoti išeičių. Mūsų verslo modelis remiasi tiesioginiu bendravimu: patys vykstame į projektą, kalbamės su vadovybe, įsitikiname, kad fabrikas ar namas tikrai stovi, žmonės ten dirba. Toks požiūris labai tinka Skandinavijoje“.

Užsienyje – namuose išbandytas veiklos modelis

„Dirbdami su savo investuotojais matome, kad daugelis domisi galimybės investuoti svetur ir taip diversifikuoti turimą turtą. Tačiau sutelktiniame finansavime tas galimybių langas Vakarų Europoje nėra atsivėręs – mažmeniniams investuotojams ten siūloma ir mažesnė grąža, ir gerokai mažesnės garantijos. Tad neretai apsukę ratą investuotojai grįžta atgal, kur gali geriau įvertinti rizikas, geriau supranta rinką ir turi gerokai didesnę grąžą. Tačiau mes, kaip ir kiti  verslai, matydami Lietuvos rinkos dydį ir galimybes svetur, testuojamės galimybes su tuo pačiu veiklos modeliu plėstis ir į kitas šalis. Bet esame apsisprendę daryti lėtai ir su mažiausiomis rizikomis”, – po konferencijos sakė M. Stankevičius.  

NT plėtotojai pabrėžia, kad norint geriau suvaldyti rizikas plečiantis svetur, svarbu turėti patikimus vietinius partnerius. 

„Sakoma, kad su pirmais projektais klaidos mažiau kainuoja namuose. Startuojant naujame segmente norisi ištestuoti, pasimokyti iš klaidų ir tik tada tą riziką pirkti užsienio rinkose, – sakė G. Muliuolis. – Žinoma, kai kalbame apie NT vystymą ir plėtrą, svarbu turėti saugiklių. Pvz., su „Urban HUB“ turime finansinį partnerį, su kuriuo saugiau keliauti į nepažintas rinkas, taip pat aktyviai dairomės vietinio partnerio ten, kuris išmanytų rinkos subtilybes”.

D. Dargis pasakojo, kad norėdama padaryti mažiau klaidų, „EIKA Group“ užsienyje startavo su mažesnės rizikos investicijomis.

„Lenkijoje pirkome kokybiškai pastatytus, nuomininkus turinčius pastatus. Bet tai nereiškia, kad sumenko mūsų grąžos lūkesčiai. Pasinaudojome situacija, kad atsitraukiantis užsienio kapitalas norėjo parduoti objektus nebūtinai jiems geriausiomis sąlygomis. Paskaičiavome, jog tokios srautinės investicijos mums gali sugeneruoti apie 14-15 proc. nuosavo kapitalo grąžą. NT vystymas ir plėtojimas jau buvo kitas žingsnis, tą išdrįsome padaryti Rygoje, Lenkijoje šiuo metu ieškome partnerio“, – atskleidė vadovas.

O L. Lingis dalinasi patirtimi, kad užsienyje norintis investuoti verslas į EY kreipiasi tada, kai išauga vietinių rinkų marškinėlius ir ryžtasi pereiti prie holdingo ar įmonių grupės struktūros.

„Kol bendrovė sukasi Lietuvos ar Baltijos šalių kontekste, nėra prasmės kalbėti apie holdingo struktūras užsienio rinkose. Kitokia situacija, jei įmonė plečia savo geografiją, Europoje, JAV ar toliau. Tuomet užsienio holdingas įgyja kitą prasmę“, – teigia L. Lingis.