„Zabolis Partners“: pelningos investicijos leidžia koncentruotis į naujas kryptis

Investicinė grupė „Zabolis Partners“ daugiau kaip dvidešimt metų sėkmingai dirba su investicijomis ir turto valdymu. Nepaisant per šį laiką išgyventų įvairių ekonominių ciklų, bendrovė investuodama savo ir iš investuotojų pritrauktas lėšas uždirbo daugiau nei 20% metinės vidutinės grąžos. Ilgalaikė strategija ir sugebėjimas laiku pastebėti tinkamas investicines galimybes leido įmonei ir jos klientams sklandžiai veikti tiek nuosmukio, tiek pakilimo laikotarpiais.

„Verslo žinių“ organizuotame „Investuotojų festivalyje“ grupės partneris Raimondas Štreimikis pažymėjo, kad investuotojai nuolat susiduria su tais pačiais iššūkiais: kaip išsaugoti ir apsaugoti turtą nuo dabartinės aukštos infliacijos ir palūkanų normų bei žemos listinguojamų produktų grąžos.

Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, daugumai mažmeninių investuotojų, anot R. Štreimikio, pakanka indeksinio ar kitokio pobūdžio pasyvaus investavimo ir jo teikiamų privalumų bei stabilių vidutinių grąžų. Savo ruožtu „Zabolis Partners“ yra ir toliau pasirengęs plėtoti privataus kapitalo produktus ir siekti aukštesnės nei vidutinė investicijų grąžos.

„Snoro lizingo“ vidinė grąža viršijo 30%

„2013 m. susidomėjome galimybe iš bankrutavusio banko „Snoras“ administratoriaus už patrauklią kainą įsigyti „Snoro lizingą, – pasakojo R. Štreimikis. – Patraukli buvo lojalių klientų bazė, kita vertus mes turėjome bankinės patirties, tačiau pirkinio įprastinei veiklai reikėjo daug finansinių resursų“.

Anot „Zabolis Partners“ partnerio, sėkmei reikėjo valdymo komandos, kuri gebėtų inovatyviai pritaikyti turimą bendrovės potencialą naujiems rinkos poreikiams. Taip pat – skolinimui skirto kapitalo. Todėl šiam pirkimui buvo sudaryta bendra įmonė su Estijos LHV banku. Joje 51% akcijų priklausė Estijos bankui, kuris suteikė veiklai reikalingą kapitalą, o 49% – „Zabolis Partners“, kuri užsiėmė aktyviu bendrovės valdymu.

„Įsigijus bendrovę buvo svarbu suvaldyti darbuotojų lūkesčius, sutelkti kolektyvą tolesniam darbui, – dėstė R. Štreimikis. – Buvo sukurtas naujas prekės ženklas – „Mokilizingas“. Metinis bendrovės augimas siekė 35%, o 2016 m. vėl grįžome į vartotojų lizingo rinkos segmento lyderius“.

Elektroninėms parduotuvėms bendrovė pristatė automatinę kreditingumo vertinimo ir sutarčių sudarymo internetu sistemą, buvo išleista lizingo kortelė, su kuria pirkti išsimokėtinai buvo galima dar lengviau. Sustiprėjęs Lietuvoje „Mokilizingas“ žengė ir į Latvijos rinką.

2018 m. „Zabolis Partners“ bei LHV gavo patrauklų pasiūlymą ir „Mokilizingas“ už 15 mln. Eur buvo parduotas estiškam bankui „Inbank“. Ši investicija, anot R. Štreimikio, puikiai iliustruoja, kokią vertę galima sukurti sutvarkius neefektyviai valdomos bendrovės procesus ir veiklą, tam turint reikiamus įrankius ir komandą.

Investicijos į biokuro jėgaines: pirmieji Lietuvoje

2012 m. „Zabolis Partners“ vieni pirmųjų Lietuvoje nusprendė investuoti į biokurą, kuris tapo alternatyva tuo metu brangiai kainavusioms dujoms. Privati šilumos gamybos iš biomasės jėgainė GECO buvo plyno lauko investicija.

„Pradžioje šiam projektui mums truko techninių žinių, tačiau tai mūsų nesustabdė – reikalingas kompetencijas įsigijome rinkoje, nuolat dirbome su technologijų konsultantais, kėlėme jiems technines užduotis“, – pasakojo R. Štreimikis. Šio projekto sėkme 2014 m. patikėjo Hanoverio komunalinių paslaugų bendrovė „Enercity“, kuriems padedant buvo pastatyta 5 MW galios biomasės elektrinė Kauno mieste. Vėliau buvo statomos naujos katilinės, bendrovė plėtėsi ir per įsigijimus.

2016 m. GECO įsigijo UAB „MARIVAS“, kuri valdė tris biomasės šildymo įrenginius Lietuvoje. Vos per 3 metus GECO turto portfelis išaugo 8 kartus ir sudarė 190 MW pajėgumų (87 MW buvo įsigyta, o 107 MW susiformavo per natūralią plėtrą) arba apie 10% šalies šilumos gamybos rinkos.

Projekto trukmė ir grąža

„Mūsų bendrovė tenkino trečdalį Vilniaus ir Kauno miestų šilumos poreikio, todėl buvo svarbu užtikrinti patikimą ir nepertraukiamą šilumos gamybą, – pažymėjo R. Štreimikis. – Todėl buvo priimtas sprendimas įsigyti biokuro ruošos įmonę“. Iki tol šeimos verslo valdyta biomasės ruošos bendrovė buvo integruota į GECO įmonių grupę. 2021 m. šis šilumos gamybos verslas buvo parduotas pirmaujančiai energetikos paslaugų bendrovei „IDEX Group“, kontroliuojamai „Antin Infrastructure Partners“ fondo. Per 10 veiklos metų akcininkams uždirbta IRR siekė daugiau nei 20%.

„Šis projektas įdomus tuo, jog parodo, kaip einant su pokyčių banga ir sujungiant vertės grandinę galima uždirbti aukštesnę grąžą, tačiau kartu tai iliustracija, kokią didelę reikšmę turi laikas – kuo ilgiau užsitęsia projektas, tuo, tikėtina, mažesnė bus jo grąža“, – mintimis dalijosi R. Štreimikis.

Anot investicinės bendrovės partnerio, šiuo metu nėra palankus metas trauktis iš projektų, nes bendrovių vertės yra sumažėjusios. Be to, ir investuotojams sunkiau gauti finansavimą iš banko ar kitos institucijos, o tai savo ruožtu taip pat neigiamai veikia verslų kainas. Tačiau atsiranda galimybė akcijų įsigyti už patrauklią kainą.

Naujos kryptys

Šiuo metu „Zabolis Partners“ ir toliau siekia panašių ar geresnių rezultatų savo investuotojams ir koncentruojasi į tris investicijų kryptis. Pirmoji kryptis – tai skaitmeninės ir aukštosios technologijos, kurios leidžia transformuoti esamus verslo modelius. Per savo investavimo platformą SNOWBALL „Zabolis Partners“ valdo pelningų „EdTech", elektroninės komercijos ir puslaidininkių pramonės įmonių portfelį. Antra investicijų kryptis – tvarioji energetika ir infrastruktūra.

„Mūsų sukaupta patirtis transformuojant energetikos sektorių leidžia teigti, jog panašaus lūžio galime sulaukti ir transporto sektoriuje, todėl 2024 m. planuojame steigti 50–100 mln. Eur dydžio „CleanTech“ fondą, orientuotą į miesto ir transporto tobulinimą“, – planais dalinosi „Zabolis Partners“ partneris.

Trečioji „Zabolis Partners“ investicijų kryptis – miestų plėtra. Pasak R. Štreimikio, nors šiuo metu investicijos į nekilnojamojo turto sektorių atrodo rizikingai, tačiau Vilnius ir toliau plėsis, todėl ilgainiui augs ir NT poreikis.

Išplatino obligacijų emisiją

2023 m. balandį „Zabolis Partners“ sėkmingai išplatino 6 mln. Eur vertės savo valdomos technologinių verslų platformos „Snowball.xyz“ obligacijų emisiją. Naujoji emisija skirta 2021 m. leidimo „Snowball“ obligacijoms refinansuoti. Net 70% ankstesnių obligacijų turėtojų pasirinko ir toliau investuoti į šiuos finansinius instrumentus. Didesnė dalis šių lėšų buvo skirta tarptautinei elektroninės komercijos technologijų kompanijai „Smart Brands Laboratory“, į kurią yra investavusi „Snowball“.

„Smart Brands Laboratory“ tiria vartotojų paklausą ir kuria naujus produktus galutiniam vartotojui, taip pat organizuoja jų gamybą, transportavimą ir pardavimą. Prekės per „Amazon“ ir kitas prekybos platformas parduodamos Kanadoje, JAV, Meksikoje, ES, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir Japonijoje.

Pasak R. Štreimikio, taip pat toliau bus investuojama į „Zabolis Partners“ valdomą švietimo ir skaitmeninių mokymosi priemonių bei turinio bendrovę „Tamo grupė“, aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis“ bendroves bei duomenų sprendimų įmonėms kūrėją „External Tables“. Anot jo, šiuo metu yra pritraukta 6 mln. Eur iš 10 mln. Eur 2023 m. emisijos. Dėl likusių 4 mln. Eur platinimo sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į poreikį ir Lietuvos ekonomikos vystymosi tendencijas.

Ne viešo platinimo būdų informuotiems investuotojams „Zabolis Partners“ valdomos bendrovės „Snowball“ emisijos išpirkimo terminas – 5 metai. Kas pusmetį už obligacijas investuotojams bus mokama 6% metinių palūkanų siekianti dalis, o dar papildomi 7% bus kaupiami ir kasmet prisidės prie pagrindinės sumos, nuo kurios vėl bus skaičiuojamos palūkanos.

R. Štreimikis teigė, kad „Zabolis Partners“ yra ir toliau pasiryžę kurti naujas sėkmės istorijas bei jų rezultatais dalintis su savo investuotojais. Pasak jo, nors šiuo metu rinkoje ir yra pastebima nerimą keliančių ženklų, tuo pačiu atsiranda ir naujų galimybių investuotojams.

„Siekdami išlaikyti aukštas vidutines grąžas, esame pasirengę ir toliau plėsti savo aukštųjų technologijų, švarios energetikos ir miesto plėtros portfelius. O netolimoje ateityje savo investuotojams planuojame pristatyti naujų obligacijų. Taip pat nekantriai laukiame 2024 metų, kuomet galėsime pakviesti savo partnerius prisijungti prie planuojamo švarios energetikos fondo“, – kalbėjo R. Štreimikis.