100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
invesInterviu jis pasakoja, kodėl investavimas per platformą tampa vis populiaresnis, kaip pavyksta pasiekti dviženklę grąžą išlaikant konservatyvią riziką, kodėl didėja investuotojų per „Letsinvest“ įdarbinamos sumos ir kur investuoja jis pats.
Per sutelktinio finansavimo platformą „Letsinvest“ investuotojų sutelkta bendra paskolų suma pasiekė 100 mln. eurų. Vyteni, ką rodo šis skaičius?
Šis skaičius rodo, kad mūsų platforma užsitarnavo investuotojų pasitikėjimą, taip pat – kad investuotojai bus uždirbę apie 10 mln. eurų, kai visi paskolinti pinigai jiems sugrįš ir bus išmokėtos visos palūkanos, nes vidutinė metinė grąža platformoje yra virš 10 proc. Beveik 6 mln. eurų palūkanų investuotojams jau esame išmokėję.
Jau vien šis skaičius džiugina, nes už tiek milijonų žmonės gali nuveikti daug gerų dalykų. Pats esu girdėjęs iš investuotojų įvairių komentarų, pradedant tais, kurie sako, kad atostogas su šeima nuo šiol gali finansuoti vien iš investicinės veiklos, ir baigiant tais, kurie visą sumą bei uždirbtas palūkanas investuoja toliau. Tada akivaizdžiai pasireiškia įspūdingas sudėtinių palūkanų efektas. Kai iš investicijų uždirbama daugiau kaip 10 proc. grąža, maždaug per 7 metus reinvestuojama suma padvigubėja.
Tad šis aspektas labai svarbus – kad iš investicijų žmonės uždirba. Kitas labai svarbus dalykas, kad šios lėšos negulėjo žmonių sąskaitose, o buvo įdarbintos ir padėjo sukurti daug naujo. Tie 100 mln. eurų virto naujomis darbo vietomis, atlyginimais darbuotojams, užsakymais statybos pramonei ir statybos įmonėms, naujais būsto kvadratiniais metrais, geresnėmis ir gražesnėmis gyvenimo sąlygomis žmonėms, nes daugelis paskolų per platformą buvo suteiktos nekilnojamojo turto (NT) vystytojams. Be šių paskolų kai kurie projektai galėjo būti ir neįgyvendinti.
Kuo skiriasi investavimas per platformą, tarkim, nuo pinigų įdarbinimo per banką?
Mane labiausiai žavi, kad jau yra išsivysčiusi visa tokio investavimo ir paskolų suteikimo per platformas ekosistema – kad tie investuoti pinigai sukuria ne tik finansinę, bet ir socialinę naudą, kurią investuotojas gali matyti savo akimis.
Kai žmogus padeda indėlį banke, jis nežino, kur tie jo pinigai nukeliauja, o investuodamas per platformą žmogus pats pasirenka ir nusprendžia, į kokį projektą nukreipti savo lėšas, todėl atsiranda tam tikras ryšys su tuo projektu, jo vystytoju, t. y. toks bendruomeniškumas. Investuotojas ne tik uždirba pinigus, bet ir jais „balsuoja“ – investuoja į tuos projektus, kurie jam priimtini, mieli, prasmingi, ir taip kuria papildomą naudą.
Be to, toks finansavimo būdas trumpiausiu keliu suveda pinigų poreikį su jų pasiūla, nes tarp investuotojų ir paskolų gavėjų nėra nei stiklinių dangoraižių, nei odinių fotelių, todėl yra mokama sąžininga grąža, kurią uždirba žmonės.
Platforma sudaro galimybę turint sąlyginai nedidelę sumą pinigų dalyvauti dideliuose projektuose. Čia panašiai, kaip dideliuose socialiniuose, labdaros projektuose, kur vienas žmogus negali nupirkti ir padovanoti ligoninei reanimobilio, o susitelkę šimtas ar tūkstantis bendruomenės narių jau gali pajėgti tai finansuoti.
Kaip būtų galima apibūdinti, kokie investuotojai dažniausiai investuoja per „Letsinvest“ platformą?
Mes orientuojamės į didesnius projektus, todėl į savo platformą stengiamės pritraukti stambesnius investuotojus, ieškančius konservatyvios rizikos.
Naudodami šiuolaikines skaitmenines technologijas investavimą mes padarome itin paprastu, bet tuo pačiu išlaikome artimą, žmogišką ryšį su investuotojais, norime, kad jie patirtų tą butiko (boutique) jausmą. Tam esame sukūrę savo investuotojų klubą, pažįstame didesnius investuotojus, žinome ir gerai suprantame jų poreikius.
Toks bendravimas rodo rinkos brandą, nes kaip restoranus žmonės renkasi pagal skonį, taip ir kiekviena investavimo priemonė jau turi savo gerbėjų ratą. Vienus domina kriptovaliutos, kitus – akcijos ar įvairios investavimo platformos. Kadangi priemonių rinkoje yra įvairių – nuo labai rizikingų iki konservatyvių, tai žmonės gali rasti, kas jiems miela, patinka.
Duomenys rodo, kad šių metų pirmą pusmetį vidutinė per „Letstinvest“ platformą investuota suma siekė 80 tūkst. eurų. Ji buvo net trečdaliu didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (60 tūkst. eurų). Ar tai rodo, kad platforma pritraukia vis stambesnių investuotojų, ar kad lietuviai vis geriau gyvena – turi daugiau pinigų ir aktyviau įdarbina laisvas lėšas?
Reikėtų pabrėžti du dalykus. „Letstinvest“ platformą renkasi ne vien lietuviai. Mūsų investuotojų klubas ir bendruomenė yra europinė. Todėl ir projektai, į kuriuos galima investuoti per platformą, yra nuo Lietuvos ir Latvijos iki Viduržemio jūros ar Norvegijos.
Kitas dalykas, platforma ne tik pritraukia vis didesnių investuotojų. Kalbu ne tik apie fizinius asmenis, bet ir juridinius bei institucinius investuotojus, kurių investuojamos sumos yra gerokai didesnės. Žinoma, ir investuojantys fiziniai asmenys, tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, vis drąsiau skolina didesnes sumas.
Dažnai būna taip, kad žmogus pabando per mūsų platformą įdarbinti 10–20 tūkst., ir kai pinigai grįžta su palūkanomis, pajaučia tą investavimo kokybę, malonumą, todėl kitą kartą investuojamą sumą padvigubina.
Ta fiksuota grąža, kuri siūloma, turi savo žavesį, nes iš anksto būna aišku, kokias palūkanas investuotojas uždirbs. Tuo tarpu investavęs į akcijas tu sužinosi, ar uždirbai, ar priešingai – praradai, tik tas akcijas pardavęs.
Daliai investuotojų imponuoja ne tik grąža, bet ir konservatyvi rizika, kurią užtikrina mūsų platforma. Jie nenori „lošti“, rinkdamiesi kitus investavimo instrumentus ar kitas platformas.
O kodėl savo platformoje laikotės būtent konservatyvios investavimo strategijos?
Pats investuoju jau daugiau kaip 30 metų. Teko išbandyti įvairių instrumentų, bet man, kaip investuotojui, didžiausią komfortą teikia stabilumas ir konservatyvi rizika, kai investicijos garantuojamos pirmine hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu, kai grąža fiksuota ir yra žinoma iš anksto. Ji gal ir mažesnė, bet garantuota, nesvyruojanti, todėl viską gali ramiai planuoti.
Turbūt jau ir mano amžius toks, kai žmogus nebeturi to jaunatviško maksimalizmo, nes yra gavęs gyvenimo pamokų, kai rizikingai investavus pinigai labai smarkiai „aptirpsta“.
Kuriant platformą, panaudojau tai, ką patyriau per ilgą investuotojo karjerą. Naujos technologijos ir juridinė aplinka leido platformoje pritaikyti daug kitų investavimo instrumentų gerųjų savybių, nes norėjosi sukurti tokį įrankį, kuris tiktų ir patiktų man pačiam.
Aš pats investuoju beveik į visus platformos projektus. Tai pasyvios, konservatyvios investicijos, su fiksuota grąža. Toks investavimo būdas tinkamas tiems, kurie nori ramiai miegoti ir žinoti, kad investuoti pinigai sugrįš.
Nuo investuotojų galvos platforma nuima visą skausmą, nes nebereikia patiems analizuoti, atrinkti ir rūpintis projektais, už juos visą darbą padaro profesionali platformos komanda.
Nors „Letsinvest“ strategija konservatyvi, bet vidutinė metinė investicijų grąža per visą platformos veiklos laikotarpį siekia virš 10 proc. Kaip pavyksta uždirbti tokią solidžią, dviženklę grąžą?
Taip yra todėl, kad mes pajėgūs finansuoti didelius projektus ir greitai. Ką tai reiškia? Greitis ir lankstumas randant finansavimo sprendimą projektų vystytojams neretai būna svarbiau nei pinigų kaina. Būna taip, kad lėšų projektui reikia „čia ir dabar“ arba išvis nebus verta nieko daryti. Situacijų būna įvairių, pvz., kai ieškoma tarpinių paskolų prieš pradedant finansuotis per bankus ir pan.
Mūsų tikslas rasti tokias galimybes ir tokius projektus, kur būtų pelningi, geri, stiprūs verslo planai, bet dar svarbiau, kad vystytojas būtų pajėgus aptarnauti jam suteiktą paskolą. Nes investuotų pinigų grįžimas mums yra pirmoje vietoje, o jau po to – pinigų grąža. Todėl per penkerius „Letsinvest“ veiklos metus nebuvo nė vieno atvejo, kad paskolų gavėjai vėluotų grąžinti paskolas.
Kitas dalykas, kuris padeda pasiekti didesnę grąžą – tai projektai užsienyje. Lietuvoje projektų finansavimo grąža mažesnės, nes mes konkuruojame ir su kredito unijomis, ir su bankais, todėl turime prisitaikyti. O Ispanijoje ir Portugalijoje iš vystytojų galima tikėtis didesnių maržų, nes ten NT rinka karšta, projektų finansavimo poreikis didelis, todėl galima pasiekti ir šiek tiek didesnę grąžą investuotojams, neprarandant konservatyvaus investavimo aspekto.
Turbūt tokia projektų atranka ir padeda pasiekti tą gerą rizikų valdymą (t. y. 0 proc. vėluojančių paskolų)?
Taip. Mes per rankas perleidžiame daug projektų ir daugelio jų nefinansuojame. Vertindami projektus turime sukaupę didelę patirtį. Kadangi per platformą finansuojame dideles sumas, dirbame su stambesniais vystytojais Lietuvoje ir užsienyje, kurie turi gerą vardą ir sėkmingai dirba jau daugybę metų.
Pvz., Ispanijoje per platformą finansavome įmonės „AZUR Group“ vystomą projektą „Hyatt Residences“ La Nucia mieste. Ši įmonė turi net 40 metų veiklos patirtį prestižinio nekilnojamojo turto plėtros srityje. Taip pat finansavome įmonę „AYCO Grupo Inmobiliario“, kuri vysto naują daugiabučio projektą Oviedo mieste. Ši įmonė viena seniausių nekilnojamojo turto plėtros bendrovių Ispanijoje, įkurta dar 1941 metais. Ji listinguojama Madrido, Barselonos ir Bilbao vertybinių popierių biržose.
O Lietuvos vystytojus Ispanijoje ir Portugalijoje ar esate finansavę?
Ten mes dirbame tik su vietiniais patyrusiais vystytojais. Nė vieno Lietuvos vystytojo tose šalyse nesame finansavę, nes šiuo metu jie neatitinka mūsų nustatytų patirties šiose rinkose kriterijų.
Projektams užsienyje suteikiate vis daugiau paskolų. Kodėl taip yra – ar kad investuotojus vis labiau domina projektai užsienyje, ar kad Lietuvoje trūksta gerų projektų, kuriuos būtų galima finansuoti?
Yra dar ir kita priežastis, kad į projektus užsienyje investuoja ir užsienio investuotojai. Dėl geopolitinių priežasčių į Lietuva šiuo metu sunkiau pritraukti užsieniečių pinigus, todėl daugiau projektų finansuojame Pietų Europos šalyse. Šie projektai patrauklūs ir lietuviams, ir Europos šalių investuotojams. Lietuviams jie įdomūs dėl įvairių priežasčių – geopolitikos, emocijų ir, aišku, didesnės grąžos.
Rinkas, į kurias galima investuoti per platformą, atrenkame pagal ilgalaikį jų augimo potencialą. Iš pradžių atliekame ilgą ir kruopštų parengiamąjį darbą, nes tenka išspręsti labai daug juridinių klausimų. Apie pusantrų metų užtruko, kol įžengėme į Ispaniją ir Portugaliją. Ten esame subūrę savo komandas iš vietos specialistų, kurie prižiūri projektus ir palaiko ryšį su vietos investuotojais. Tad esame šių rinkų ekspertai.
Kita perspektyvi rinka, kurioje dirbame, ir į kurioje galima diversifikuoti savo investicijas – tai Norvegija, kurios kalnų kurortuose vystoma daug NT projektų.
Minėjote, kad investuojate beveik į visus platformos projektus? O kokias investicijas be sutelktinio finansavimo dar renkatės?
Dėl įdomumo esu išbandęs beveik visus rinkoje esančius investavimo instrumentus. Turiu ir akcijų portfelį, iš esmės vien tam – kad jausčiau rinkų pulsą. Bet aš turbūt nesu tipinis investuotojas, nes tam tikromis sritimis labai domiuosi, tai man – kaip hobis. Mano investicijos į akcijas labai kryptingos, nes aš žinau, ką darau ir kuo rizikuoju. Tai ne kiekvienam investuotojui priimtina, nes į tas sritis turi daug gilintis, žinoti.
Taip pat investuoju į startuolius. Tai darau irgi dėl sportinio įdomumo ir startuolių ekosistemos palaikymo, domėjimosi naujovėmis.
Vis dėlto didžiąją dalį mano portfelio sudaro konservatyvios investicijos su fiksuota grąža. Tik nedidelę dalį lėšų skiriu rizikingesnėms, kitaip tariant, „kaubojiškoms“ investicijoms.
O kas jums svarbiausia investuojant?
Investavime, be visų kitų dalykų, manau, svarbiausia – emocija. Jeigu jau pradedi investuoti, reikia, kad tai atitiktų tavo emocinį poreikį – ar tu nori adrenalino ar ramaus miego ir nenori dažnai domėtis savo investicijomis.
Manau, kiekvienam reikia atsirinkti pagal skonį, savo temperamentą ir pasimėgauti ta investavimo kelione. Bet svarbiausia – pradėti investuoti ir mėgautis tuo, ką darai.
Žinoma, svarbu investicijas diversifikuoti – kaip sako žmonės, nereikia sudėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Iš pradžių verta pabandyti investuoti nedideles sumas, o tada nuspręsti, kuri investavimo strategija ir kryptis jums priimtina.
Jei ieškote investavimo ar portfelio diversifikavimo galimybių su fiksuota grąža ir konservatyvia rizika, pasidomėkite „Letsinvest“ pasiūlymais. Registruoti vartotojai pirmieji sužino visą naujausią ir aktualiausią informaciją. Sužinokite daugiau: https://shorturl.at/e0FaR
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų?
Parašykite „Mano pinigų“ redaktoriams.
